Darbo jėgos trūkumas, smogęs JAV vos tik šalis pradėjo atsitiesti po pandemijos, taip pat gresia ir Europai, kur su juo susidoroti gali būti dar sunkiau.

Kaip ir JAV, kur balandžio mėnesio darbuotojų skaičiaus augimas gerokai neatitiko lūkesčių, Europai bus sunku atitaikyti darbuotojų ir darbo vietų skaičių. Ir tai nepaisant to, kad nedarbo lygis Europos Sąjungoje yra didesnis nei 7 proc., o Graikijoje ir Ispanijoje – dar dvigubai tiek, ir prognozuojama, kad iki prieškrizinio lygio nesugrįš iki pat 2023 m.

Trumpuoju laikotarpiu koronaviruso nulemti kelionių apribojimai reiškia, kad 27 valstybių bloko darbuotojai nebegali taip paprastai kirsti sienų, kaip buvo įpratę. Tai problema, nes ES netrukus pradės skirstyti savo 800 milijardų eurų atkūrimo fondą, kuris yra orientuotas į aplinkosaugos ir skaitmeninę pramonę, o joms reikės specialistų.

Tačiau tinklai, kurie teikdavo naujus darbuotojus, taip pat sutriko, ir tai turės ilgalaikį poveikį. Darbo mugės buvo atšauktos, o profesinio rengimo programos nebepratęstos. Universitetai pastebėjo užsienio studentų skaičiaus mažėjimą.

„Brexit“ iškėlė papildomą barjerą darbo jėgos judėjimui, nes šiais metais įsigaliojęs JK ir ES prekybos susitarimas apima judėjimo apribojimus ir tik ribotą abipusį kai kurių kvalifikacijų pripažinimą.

„Europoje problemos yra labiau struktūrinės, – pastebėjo Axelis Pluennecke, ekonomistas iš Vokietijos ekonomikos instituto Kelne. – Ypač techninėse profesijose, tokiose kaip skaitmeninimas, dekarbonizavimas, bus didelė kvalifikuotų darbuotojų paklausa. Ir tikrai nežinia, ar ji bus patenkinta.“

Regionas jau dabar jaučia pandemijos metu įvestų sienų uždarymų poveikį. Grynoji migracija į Vokietiją, didžiausią Europos ekonomiką, 2020 m. sumažėjo maždaug trečdaliu. Norvegijoje trūksta specializuotų svetingumo darbuotojų, tokių kaip raftingo gidai, o praeitą mėnesį buvo sušvelninti darbuotojų atvykimo apribojimai,„norint ateinančius keturis mėnesius išvengti prastovų projektuose ar įmonių veikloje“.

Švedijos akumuliatorių elementų gamintojui „Northvolt AB“ reikia 3000 darbuotojų dirbti Šelefteo mieste statomoje gamykloje, o jos generalinis direktorius – buvęs „Tesla Inc.“ vadovas Peteris Carlssonas – ne kartą kaip pagrindinį iššūkį pabrėžė galimybę naudotis ekspertų patirtimi.
Gruodžio mėnesio ES ataskaitoje nustatytas statybų, inžinerijos, programinės įrangos kūrimo ir – labiau nei kada nors anksčiau – sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumas.

Profesinės mokyklos taip pat buvo paveiktos uždarymų ir socialinio atsiribojimo taisyklių. Registracija į Vokietijos profesines programas, kurios parengia jaunimą šimtams specializuotų profesijų, praėjusiais metais sumažėjo daugiau nei 9 proc. dėl „akivaizdaus pandemijos poveikio“, pranešė šalies statistikos biuras.

Austrijoje, kur išvystyta panaši sistema, balandžio pabaigoje buvo daugiau nei 8000 neužimtų mokymosi pozicijų. Austrijos ekonomikos rūmai pradėjo naudoti virtualios realybės akinius, kurie, pasak generalinio sekretoriaus pavaduotojos Marianos Kuehnel, padeda jaunimą sudominti mažiau žinomomis karjeros galimybėmis.

Praėjusiais metais Vokietijos universitetuose mokėsi beveik 30 proc. mažiau užsienio studentų, o daugelis tęsė studijas nuotoliniu būdu iš savo šalies. Tai pašalino socialinę sąveiką, kuri dažnai įtikina studentus baigus mokslus likti dirbti šalyje.

„Kompanijoms ir valstybėms kylantis iššūkis – sinchronizuoti darbo vietų sutrikimą su darbo vietų kūrimu, – sakė Alainas Dehaze, Šveicarijoje įsikūrusios pasaulinės įdarbinimo agentūros „Adecco Group AG“ vadovas. – Stebėsime struktūrinius mobilumo, vartojimo pokyčius, ir tai turės įtakos darbo vietoms.“

Demografinė dilema

Kai kurioms ekonomikoms gali būti netgi naudinga, jei dėl krizės geriausi jų darbuotojai pasiliks tėvynėje. Lenkija, Rumunija ir Italija – pagrindinės kvalifikuotų ES darbuotojų kilmės šalys 2019 m. – taip pat yra vienos pagrindinių bloko atkūrimo fondo naudos gavėjų. Jose bus itin pastebimas specialistų paklausos augimas.

Galiausiai bus atkurtos sistemos, randančios kvalifikuotiems darbuotojams darbą kompanijose, kurioms jų reikia. Tačiau tai užtruks, o vėlavimas tik paaštrins problemą, su kuria Europa kovojo dar prieš pandemiją – demografiją.

Prognozuojama, kad, pavyzdžiui, Vokietijos darbuotojų skaičius iki 2030 m. sumažės maždaug 4 milijonais, nes „kūdikių bumo“ karta iki to laiko išeis į pensiją.

„Vokietijos kompanijos turės vis dažniau ieškoti darbuotojų už ES ribų, kad patenkintų kvalifikuotos darbo jėgos poreikį, – sakė „Bertelsmann Stiftung“ integracijos ir švietimo vadovas Ulrichas Koberis. – Migracija iš kitų ES šalių jos nebepatenkina.“

Tai kelia politinį iššūkį vyriausybėms. Nepaisant didelio vietinio nedarbo, jos gali patirti spaudimą kviestis darbuotojus iš užsienio, vasario mėnesio ataskaitoje rašė Briuselyje įsikūręs Europos migracijos politikos institutas.

„Vyriausybės turės atidžiai apsvarstyti tolesnį užsienio darbuotojų verbavimą“, – teigiama ataskaitoje.