Islandiečių šeima, turinti žemės ten, kur kovo mėnesį išsiveržė ugnikalnis, sulaukia pasiūlymų iš perspektyvių pirkėjų, susidomėjusių galimybe įkurdinti ten turizmo zoną.
„Aš žinau, kad ji parduodama už tinkamą kainą, mes jau gavome bent du pasiūlymus, – interviu sakė viena iš savininkių Anna Thordis Gudmundsdottir. Ji yra viena iš devyniolikos paveldėtojų, kuriems priklauso žemės nuosavybė, žinoma kaip „Hraun“ (isl. lava).
Tūkstančiai žmonių suguža pasižiūrėti ugnikalnio išsiveržimo. Dalis net tampo likimą už ūsų ir kepa dešreles ant lavos. Žavėjimasis ugnikalniu, kuris gali išlikti aktyvus daugelį metų, manoma, nenuslūgs, ir ši vieta gali tapti populiariausia šalies kryptimi, kai turistai sugrįš. Žemių savininkai bendradarbiauja su valdžios institucijomis, kad užtikrintų saugią viešą prieigą, ir neketina riboti judėjimo pėsčiomis savo žemėje, su sąlyga, kad nekils pavojaus saugumui.
Islandijos įstatymas daugelį šimtmečių gynė žmonių teisę pėsčiomis keliauti privačia žeme. Vis dėlto iki pandemijos smarkiai suaktyvėjęs turizmas pakurstė debatus dėl žemės savininkų teisės rinkti iš lankytojų mokestį už apsilankymą daugelyje Islandijos gamtos lobynų, įsikūrusių privačioje žemėje.
Šalies premjerė Katrina Jakobsdottir vietos transliuotojui RUV teigė, kad valstybė neplanuoja pirkti žemės, bet pridūrė, kad potencialiems naujiesiems žemės savininkams nebus leidžiama riboti viešos prieigos prie lankytinų vietovių. „Valstybė investuoja lėšas infrastruktūros statyboms ir prieigai, bet su išankstine sąlyga, kad bus užtikrinta vieša prieiga.“
Vyriausybė skyrė 70 mln. kronų (564 000 JAV dolerių) valstybės lėšų infrastruktūros statyboms ir šių vietovių priežiūrai.
Žemių savininkai turi neginčijamą teisę rinkti mokestį už paslaugas, suteikiamas jų žemėje, tad turistų lankytinose vietovėse jiems atsiveria pelningos verslo galimybės. Dabartiniai savininkai tikisi, kad tokioje vietovėje galiausiai bus įkurtas paslaugų centras ir automobilių parkavimo aikštelė ir, kad turizmo bendrovėms bus išduodamos išimtinės licencijos privažiuoti prie išsiveržimo vietos arba nusileisti šalimais sraigtasparniu, rašoma turizmo ministrui adresuotame memorandume.
Žemė priklauso tai pačiai šeimai daugelį kartų. Pasak A. Th. Gudmundsdottir, šeima jau senokai svarsto galimybę parduoti žemę, nors ji dar nė karto nebuvo viešai siūloma parduoti. Moters pusbrolis Gudjonas Gislasonas, „Hraun“ žemės savininkų asociacijos pirmininkas vietos televizijos stočiai „Stod 2“ praėjusią savaitę sakė, kad yra besidominčių pirkėjų, kurie sutiktų įsigyti dalį žemės ar net visą žemę. Jis atsisakė aptarinėti „prašomos kainos“.
Geologai teigia, kad išsiveržimas gali trukti ilgą laiką, netgi ne vienerius metus. Nuo Reikjaviko ši vieta pasiekiama vos per valandą, o nuo oro uosto dar arčiau, ir dar valanda greito ėjimo, tad dėl patogios savo geografinės padėties ji gali tapti viena iš labiausiai lankomų Islandijos krypčių. Be to, ji yra visiškai netoli garsiosios Islandijos Žydrosios Lagūnos.
Naujasis ugnikalnio išsiveržimas ir sėkminga Islandijos kova su pandemija leido šaliai jau susigrąžinti dalį turistų.
Užsieniečių viešnagių viešbučiuose balandį, palyginti su analogišku praėjusių metų mėnesiu, išaugo beveik trigubai, rodo vyriausybinės agentūros „Statistics Iceland“ duomenys.
A.Th. Gudmundsdottir, kalbėdama grynai už save, sakė, kad neturi jokios naudos iš šios žemės ir kad nesidomi galimybė įžengti į turizmo pramonę.
„Norėčiau, kad kažkas kitas čia pastatytų ką nors gražaus, kad žmonės galėtų džiaugtis ir mėgautis“, – sakė ji.
