Daugiau nei trims milijardams žmonių ryžiai yra dominuojantis mitybos šaltinis, ir vis dėlto jų kainos nekyla taip smarkiai kaip kitų žemės ūkio produktų, nuo kukurūzų iki sojos pupelių ir mėsos. Nors jų kainos yra pakilusios virš ankstesnių metų lygio, pastaraisiais mėnesiais kai kuriose svarbiose eksportuotojose, tokiose kaip Vietnamas, Tailandas ir Indija, jos smuko, tam įtakos turėjo didesnės naujo derliaus atsargos.
Viena iš tokios išsiskiriančios tendencijos priežasčių yra ta, kad ryžiai daugiausia auginami vartoti žmonėms, kai tuo tarpu javų kainų šuolį kursto didėjanti gyvulių pašarų paklausa. Nepasotinama kiaulių pašarų paklausa sutampa su pasėliams nepalankiais orais, kas išsekino pasaulines grūdų bei aliejinių augalų sėklų atsargas ir, savo ruožtu, užkėlė kukurūzų bei sojų pupelių kainas iki aukščiausio lygio per daugiau nei aštuonerius metus.
Kviečiai – daugiausia naudojami gaminti tokius produktus kaip duona, pasta, lakštiniai, javainių batonėliai ir sausainiai, – taip pat pabrango, nes jais, kaip brangesnių kukurūzų bei sojų pakaitalu, vis dažniau šeriami gyvuliai. Nuo rugpjūčio mėnesio kainos pakilo daugiau nei 40 proc.; palyginimui, kukurūzų kainos pašoko maždaug 120 proc., sojų pupelių – daugiau nei 70 proc. Nors ryžių ateities sandoriai Čikagoje padidėjo 22 proc., Tailando baltieji ryžiai, laikomi kainos etalonu Azijoje, brangtelėjo vos 4 procentais.
Stabilios ryžių kainos gali užkirsti kelią daug platesnio masto maisto infliacijos problemai. Pasaulinės maisto kainos jau dabar siekia aukščiausią lygį nuo 2014 metų ir skatina Pasaulio banką (PB) ir Jungtines Tautas (JT) prabilti apie opius su maisto aprūpinimu susijusius klausimus ir atgaivina prisiminimus apie 2008 ir 2011 metus, kai kainų šuolis išprovokavo bado maištus daugiau nei 30-yje Afrikos, Azijos ir Artimųjų Rytų šalių ir prisidėjo prie politinės nesantaikos ir Arabų pavasario sukilimų.
Pandemijai kirtus per pajamas, bado mastas pasaulyje – didžiausias per daugelį metų
Kylančių grūdinių kultūrų kainų poveikis parduotuvių lentynose išdėstytoms maisto prekėms jau juntamas: Meksikoje pabrango tortilijos, Brazilijoje – jautiena. Jungtinėse Valstijose dėl aukštesnių pašarų kainų pakilo kumpio ir kitų mėsos gaminių kainos. Azija paprastai būna labiau apsaugota, nes kviečiai rečiau nei ryžiai naudojami kaip pagrindinė maisto prekė.
„Tas faktas, kad ryžių kainos stabilios, yra labai gera žinia norint užtikrinti aprūpinimą maistu pasauliniu lygiu, – sakė Davidas Dawe‘as, JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) vyresnysis ekonomistas iš Bankoko. – Azijoje yra daug daugiau skurdžiai gyvenančių žmonių, kuriems ryžiai yra svarbiausias maisto produktas.“
Kol kas mažai tikėtina, kad ryžiai įsitrauks į šį kainų ralį. Priešingai nei kukurūzų, sojų pupelių ir net kviečių, kurių pasiūla mažėja dėl sausų orų svarbiuose auginimo regionuose, tokiuose kaip Jungtinės Valstijos ir Brazilija, pasaulinio ryžių trūkumo nepastebima. Oro reiškinys, žinomas kaip „La Nina“, prisidėjęs prie sausrų abiejose Amerikose, Azijoje, kur užauginama ir suvartojama per 90 proc. pasaulio ryžių, priešingai, sukėlė liūtis.
Indija, didžiausia pasaulyje tiekėja, per pastaruosius keletą metų surinko rekordinį ryžių derlių ir tiekia juos žemomis kainomis. „Net jeigu pardavimų iš Vietnamo ir Tailando sumažėtų, ryžių kainos nekils smarkiai, nes dideli jų kiekiai gaunami iš Indijos“, – sakė Chookiatas Ophaswongsė, Tailando ryžių eksportuotojų asociacijos garbės prezidentas.
Tailandui, kuris buvo antras pagal dydį eksportuotojas iki praėjusių metų, kai sausra smarkiai nurėžė užaugintos produkcijos apimtis, didesni šiais metais iškritę krituliai greičiausiai atsilieps teigiamai, sako Chookiatas Ophaswongsė. Ryžių kainos gali pašokti, jeigu atsiras „netikėta paklausa“, bet kainų kilimą ribos didelės atsargos Kinijoje, taip pat ir Indijos galimybės tęsti eksportą, sakė jis.
Kinijos vyriausybė sukaupė didžiules kviečių bei ryžių atsargas, kurios galėtų ištisus metus išmaitinti visą jos 1,4 mlrd. žmonių populiaciją. Ji net paragino pašarų įmones pirkti abi grūdines kultūras iš valstybinių rezervų, pakeičiant jomis kukurūzus ir sojų pupeles, taip siekiant sumažinti šalies priklausomybę nuo užsienio atsargų.
Tačiau aprūpinimas maistu susijęs ne vien su pagrindinėmis grūdinėmis kultūromis ir pakankamo kalorijų kiekio suvartojimu. Skurstantiesiems jis reiškia galimybę gauti deramą kiekį baltymų, mikroelementų ir vitaminų. Tačiau kukurūzų ir sojų pupelių pabrangimas, kuris, savo ruožtu, pakurstė mėsos kainų augimą, apsunkina tokius siekius.
„Aukštesnės kukurūzų kainos darys spaudimą kiaulienos ir vištienos kainoms, ir dėl to skurdžiai gyvenančioms šeimoms šie produktai bus sunkiau prieinami, – sakė D. Dawe‘as. – Ryžiams tai neturės įtakos, o mėsai – taip, ir tai gali atsiliepti mažų vaikų mitybai.“
