Niūrus praėjusio penktadienio pranešimas apie dar vieną nuosmukį pirmajame ketvirtyje neapniaukė regiono perspektyvų, kurios yra tokios ryškios, kokios nebuvo nuo pat pandemijos pradžios, praėjusią savaitę pagaliau įsigaliojus Europos Sąjungos finansuojamiems daugiamečiams stimulų planams ir greičiausiai jau prasidėjus augimui.

Fiskalinė galia, tik ir laukianti, kada bus išlaisvinta – daugiausia silpnose pietinėse Europos ekonomikose – praktiškai neturi precedento ir papildo centrinio banko neatidėliotiną paramą, kuri turėtų būti teikiama iki 2022 m. vidurio ar dar ilgiau. Vėluojančios vakcinacijos programos užbaigimas vis labiau atrodo kaip pagrindinis likęs rūpestis, leisiantis užtikrinti tvarų atsigavimą.

Ir iš tiesų: tikėtinas ES grynųjų pinigų srautų atsivėrimas jau liepos mėnesį ir galimi atidarymai reiškia, jog ekonominis atsigavimas yra pakankamai apčiuopiamas, kad Europos centrinio banko pareigūnai artimiausiomis savaitėmis galėtų pradėti diskusijas apie stimulų lėtinimą – jei tik nesustos vakcinacijos pažanga.

„Blogiausias laikotarpis euro zonos ekonomikai jau tikrai pasibaigė, o geriausias laukia ateityje, nors jo dar teks keletą mėnesių palūkėti, – sakė Neville’is Hillas, Londono „Credit Suisse“ ekonomistas. – Jaučiame padrąsinimą, kad ekonomika atsidarys jau šį ketvirtį ir tai jai leis energingai atsigauti vėliau šiais metais.“

Dar vienas augančio euro zonos impulso ženklas buvo pastebėtas pirmadienį: pirkimų vadybininkų indeksas parodė aukščiausią gamybos aktyvumą per 24 metų matuoklio egzistavimo istoriją. Tuo tarpu Europos Komisija pasiūlė atverti sienas pilnai paskiepytiems keliautojams – tai būtų žingsnis normalaus gyvenimo link.

ES fiskalinis stimulas yra skirtas palaikyti tvarų ekonomikos atsigavimą, daugiausia dėmesio skiriant silpnesnėms regiono narėms ir tuo pat metu stumiant Europą į žalesnę ir plačiau skaitmenizuotą ateitį.

Italija, didžiausia pagalbos gavėja ir neabejotinai sudėtingiausias iššūkis regiono augimui, paskirstė dotacijas, paskolas ir savo skirtas papildomas lėšas, kad užtikrintų sklandžius 261 mlrd. eurų (316 mlrd. dolerių) išlaidų srautus.

Bloko stimulų planų apimtis ir trukmė atrodo tokia drąsi, kad kai kurie ekonomistai yra pasirengę optimistiškai vertinti ES perspektyvas.

„Šiuo planu siekiama rimtai sumažinti Europos ekonominę atskirtį, – teigė Marion Amiot, „S&P Global Ratings“ vyresnioji ekonomistė. – Tai galimybė pakeisti augimo perspektyvas.“

„S&P“ teigia, kad bendros pastangos per ateinančius penkerius metus galėtų bendrą bloko vidaus produktą padidinti net 4,1 proc., nors M. Amiot perspėja, kad tikrąjį poveikį bus sunku įvertinti iki 2022 m. pabaigos.

Žala, kurią teks atstatyti, yra plačiai išplitusi – nuo koronaviruso pradžios ekonomika išgyveno du nuosmukius, o per pirmąjį ketvirtį susitraukė 0,6 proc. Ir tai neskaitant audringo dešimtmečio po 2008 m. finansų krizės, kai didžioji pietų Europos dalis susidūrė su stagnacija ar defliacija.

„Vakcinacijos kampanijoms įsibėgėjant visame regione, tikimės, kad nuo gegužės mėnesio ekonomikos palaipsniui atsidarys, o BVP antrąjį ketvirtį atsigaus 1,6 proc.“ – sako Maeva Cousin ir Davidas Powellas.

Nors ES fondas turėtų visiems laikams pakeisti šį naratyvą, pareigūnai žino, kad nepakanka mesti pinigų į problemą – ypač tose šalyse, kur biurokratija nepatikima, pavyzdžiui, Italijoje.

„Tikimės, kad reformavus viešąjį administravimą ir padidinus jo efektyvumą, tai padės įsisavinti šias investicijas, – sakė Felixas Huefneris, Frankfurto „UBS AG“ ekonomistas. – Tačiau akivaizdu, kad turint tokią didelę pinigų sumą, laukia didelis iššūkis.“

Ekonomika

Euro zonos problemų mastas yra toks, kad net ir milžiniškas stimulas, kurio vertė viršija 800 milijardų eurų, neskaitant nacionalinių paramos paketų, vis tiek gali būti nepakankamas, kad pakeistų silpnesnių jos narių likimą, juo labiau, jei jos tuo pat metu nevykdys augimą skatinančių reformų.

Pavyzdžiui, Ispanijos „vyriausybė tikisi, kad stimulas žymiai pakels ilgalaikį augimą ir sumažins nelygybę“, teigė Miguelis Cardoso, vyriausiasis Ispanijos ekonomistas iš „BBVA“. „Kad tai įvyktų, mums reikia ambicingos darbo rinkos reformos.“

Posūkio taškas

Kol kas didžiulio fiskalinio stimulo perspektyva kartu su esama pinigine parama teikia tvirto atsigavimo vilčių. ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane’as ketvirtadienį netgi pareiškė, kad ekonomika atsidūrė „posūkio taške“.

Jo centrinio banko kolegoms tai pranašauja sunkią diskusiją birželio 10 d. susitikime: ar pradėti lėtinti skubius obligacijų pirkimus.

Tačiau norint, kad ši diskusija įvyktų – ir kad suveiktų fiskalinė parama – reikia pamatyti vakcinacijos pažangą. Kai kurie šios pažangos įrodymai išryškėjo praėjusią savaitę, kai Vokietija per vieną dieną suleido rekordinius 1,1 milijono skiepų, o Italija pirmą kartą sugebėjo viršyti 500 000.

„Pirmasis Europos prioritetas – tinkamai įgyvendinti vakcinacijos planą, – sakė Fabio Balboni, „HSBC Holdings Plc“ ekonomistas. – O kol veikia apribojimai, mūsų nuomone, tai šiek tiek panašu į bandymą pripūsti balioną, kuris yra dėžėje.“