Darbdaviai gundo apsaugos priemonėmis, skirtomis sumažinti „Covid-19“ infekcijos riziką, tačiau, pasak ekspertų, ne visi veiksmai yra vienodai efektyvūs. Kai kurie plačiausiai taikomi žingsniai gali ir visai nepadėti.
Praėjus daugiau nei metams nuo pandemijos pradžios, mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria viruso perdavimui oru – didžiausiam infekcijų kaltininkui. Dirbantiems biuruose tai reiškia geresnio vėdinimo ir oro filtravimo svarbą ir paneigia daugelio darbdavių įsitikinimą, kad svarbiausia – kuo dažniau visus paviršius šveisti dezinfekuojančiomis priemonėmis.
„Nenoriu nė girdėti apie visas tas jūsų paviršių valymo procedūras, nes tai yra laiko ir pinigų švaistymas, – teigia civilinės ir aplinkos inžinerijos profesorė Linsey Marr iš Virdžinijos technologijų universiteto, tyrinėjanti virusų sąveiką su atmosfera. – Geriau papasakokite man apie ventiliaciją. Kaip dažnai jūsų erdvėje keičiasi oras? Ir dar papasakokite apie filtravimą.“
Atšaukiama
Nors lanksti darbo tvarka gali užsilikti ir pasibaigus pandemijai, daugelis žmonių netrukus vėl keliaus į darbus. Jungtinėje Karalystėje, kur vakcinacija lenkia didžiąją pasaulio dalį, darbuotojai sugrįžo į biurus praėjusią savaitę – ir tokiais kiekiais, kokių nebuvo matyti nuo praėjusio kovo. Šią savaitę „JPMorgan Chase & Co.“ tapo pirmuoju didžiuoju JAV banku, įsipareigojusiu iki liepos susigrąžinti visus savo JAV darbuotojus, kurie dirbs rotacijos principu.
Po visų šių mėnesių gali pasirodyti keista, kad vis dar diskutuojama, kaip koronavirusas plinta ir kaip geriausia jį sustabdyti. Iš dalies taip yra dėl to, kad per daug pabrėžiama vadinamoji „fomitų“ transmisijos rizika, kai virusas perduodamas nuo užteršto paviršiaus, pavyzdžiui, durų rankenos ar lifto mygtuko, teigia L. Marr ir kiti mokslininkai.
Šio mėnesio pradžioje JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai paskelbė gaires, sumažinančias šią grėsmę. Kiekvienas kontaktas su užterštu paviršiumi gali reikšti mažiau nei vieną iš 10 000 šansų užsikrėsti „Covid-19“, pranešė agentūra.
„Nėra jokio rimto mokslinio pagrindo įprastai dezinfekcijos priemonių rutinai bendrose ir lauko patalpose“, – apibendrino agentūra.
Pernešant virusą oru grėsmė kyla ne dėl stambių lašelių, kurie greitai nukrenta ant žemės, bet dėl smulkių dalelių, kurios valandų valandas gali skrajoti ore, kaupdamosi blogai vėdinamose patalpose, bet greitai išsisklaidydamos lauke.
Ši painiava tik paaštrino pandemiją, paskatindama taisykles, baudžiančias žmones už susitikimus lauke ir padidinančias tikimybę, kad jie rinksis namuose ir biuruose, kurie kaip tik ir yra „Covid“ veisyklos, skelbia Vokietijos aerozolių tyrimų asociacija.
Grupė neseniai paskelbė atvirą laišką kanclerei Angelai Merkel, teigdama, kad politikai turėtų liautis jaudintis dėl parkų ir alaus sodų ir verčiau sutelkti dėmesį į tai, kad mokyklos, slaugos namai ir darbovietės įsirengtų oro valytuvus ir filtrus.
Dominuojantis kelias?
Vis dėlto ne visi mokslininkai yra tikri, kad perdavimas oru yra svarbiausias užkrato kelias, o kai kurie nurodo, kad trūksta duomenų. Dar kiti pažymi, kad duomenų trūkumas visuomenės sveikatos pareigūnams anksčiau nesutrukdė daryti išvados, jog ligas, įskaitant tymus ir tuberkuliozę, visų pirma platina ore esančios dalelės.
„Tikėtina, kad perdavimas oru yra dominuojantis“, – neseniai „The Lancet“ komentare rašė ekspertų komisija, vadovaujama Oksfordo universiteto pirminės sveikatos priežiūros mokslų profesorės Trishos Greenhalgh.
Viena iš dešimties priežasčių, kurias ekspertai nurodė pagrįsdami šią nuomonę, buvo ta, kad daugelį infekcijų perduoda žmonės, neturintys jokių simptomų. Kadangi jie nekosėja ir nečiaudėja, virusą jie daugiausia platina kalbėdami. Kalbant susidaro mažytės dalelės, kurios plinta oru, o ne lašeliai, kurie greitai nusėda ant paviršių.
„Higienos teatras“
Pasak Harvardo docento ir universiteto sveikų pastatų programos direktoriaus Josepho G. Alleno, infekcijos rizika labiausiai priklauso nuo susidūrimo su virusu intensyvumo, trukmės ir dažnio. Jis bendradarbiavo su įvairiomis kompanijomis ir grupėmis rengiant atsidarymo planus – pradedant didelėmis finansų ir technologijų firmomis ir baigiant Brodvėjaus teatrais ir kalėjimais.
Jis užjaučia organizacijas, kurios pastaraisiais mėnesiais ėmėsi giluminio valymo, nors pats tai vadina „higienos teatru“. Toks valymas yra gerai matomas ir padrąsina žmones sugrįžti po ilgų mėnesių namuose.
Susitelkę į ore sklandančios grėsmės pavojų, JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai parengė išsamias gaires tokiais klausimais kaip vėdinimas ir filtravimas. Darbuotojai, susirūpinę dėl grįžimo į biurus, turėtų paklausti darbdavių, ar jie ketina paisyti tų standartų, kurie griežtesni už daugumą statybų kodeksų, sakė J. Allenas.
Šviežias oras
Kita vis labiau populiarėjanti atsargumo priemonė – plastikinių pertvarų tarp stalų įrengimas atviro plano biuruose. J. Allenui organinio stiklo atitvarai kelia abejonių, nes gali trukdyti vėdinimui reikalingam oro srautui. Jis paminėjo atvejį vienoje Masačusetso mokykloje, kur tyrėjai, po daugybės infekcijų atlikę dūmų testą, nustatė, kad atitvarai prisidėjo prie koronaviruso kaupimosi.
Ilgainiui infekcijų mažės, nes vis daugiau žmonių pasiskiepys, ir susirūpinimas dėl „Covid-19“ gaudymo biure tikriausiai atslūgs, sakė L. Marr. Tačiau pamokos, išmoktos kovojant su virusu, gali ir toliau mažinti peršalimo ir gripo atvejų skaičių, pridūrė ji.
Kalbant apie liftus, vieną iš daugiausiai nerimo keliančių erdvių daugiaaukščiuose pastatuose, J. Allenas pažymėjo, kad jie nebūtinai yra padidintos infekcijos rizikos zonos. Liftuose paprastai gerai cirkuliuoja oras, o ir žmonės jais nevažiuoja nei labai ilgai, nei labai dažnai. Didesnę riziką kelia tai, kad apribojus pastatuose leidžiamą žmonių skaičių, prie ėjimų lūkuriuoja minios.
„Rekomenduočiau ten pakabinti ženklą, kuris skelbtų: „Laikykitės atstumo. Dėvėkite kaukes. Nesikalbėkite, – sakė J. Allenas. – Žmonės, ko gero, tai įvertintų.“
