Šią savaitę indeksas „Bloomberg Agriculture Spot Index“, sekantis pagrindinių žemės ūkio produktų kainas, šoktelėjo smarkiausiai per beveik devynerius metus, reaguodamas į grūdinių kultūrų ateities sandorių kilimą. Pasaulio maisto kainoms jau siekiant aukščiausią lygį nuo 2014 metų vidurio, šis naujausias šuolis atidžiai stebimas, nes svarbiausios žemės ūkio kultūros visame pasaulyje turi didelės įtakos parduotuvių lentynose išdėstytoms maisto prekėms – nuo duonos ir picos tešlos iki mėsos ir netgi gazuoto vandens.

Sparčiai augančios žaliavinių medžiagų kainos turi platų atgarsį namų ūkiams ir verslovėms ir kelia grėsmę pasaulio ekonomikai, bandančiai atsigauti nuo koronaviruso pandemijos padarytos žalos. Jos kursto maisto infliaciją, sukeldamos dar didesnių sunkumų šeimoms, kurios ir taip patiria finansinį spaudimą dėl prarastų darbo vietų ar pajamų. Kainų šuolis silpno augimo metu verčia centrinius bankus rinktis nepageidaujamus politinius sprendimus ir gali varžyti jų galimybes švelninti politiką.

„Atrodytų, kad visame pasaulyje veikia galinga kainas pučianti jėga, – interviu sakė Abdolreza Abbasain, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) vyresnioji ekonomistė. – Atsižvelgiant į kai kuriuos požymius, mažai tikėtina, kad kainos išliks ties šiuo lygiu. Greičiausiai jos toliau augs. Sunkumai dar laukia ateityje.“

Besiformuojančios rinkos, kai kuriais atvejais jau patiriančios spaudimą dėl silpnesnių valiutų, yra ypač pažeidžiamos, nes maisto kainos sudaro didesnę jų išlaidų dalį. Skurdžiausiose ir dažnai politiniu požiūriu nestabiliose šalyse žaliavinių medžiagų kainų šuolis gali toliau kurstyti pasaulinę maisto krizę.

„Nepaliaujamas kainų augimas veikia kaip skurdo daugiklis, stumdamas milijonus žmonių į bado ir nevilties gniaužtus“, – kiek anksčiau balandį kalbėjo Chrisas Nikoi, Pasaulio maisto programos Vakarų Afrikos regiono direktorius. Jis „daro pagrindinius maisto produktus neprieinamus milijonams skurdžiai gyvenančių šeimų, kurios ir taip sunkiai suduria galą su galu“, Ch. Nikoi.

Naujausi auginamų kultūrų kainų šuoliai fiksuojami po kelis mėnesius trukusio kainų augimo, kurį pakurstė didėjanti importo paklausa Kinijoje.

Kukurūzų kainos pernai pašoko dvigubai, tuo tarpu sojų pupelės pabrango apie 80 proc., kviečiai – 30 procentų. Atokvėpio nelabai matyti, nes Kinija toliau tęsia pirkimus, o pasėliams Brazilijoje ir JAV grėsmę kelia ištisas ruožas nepalankių oro sąlygų. Analitikai, tarp jų – iš „Rabobank“, „Mintec“ ir „HSBC Global Research“, – įžvelgia galimai dar didesnį kainų augimą, nors įvairiose rinkose jis gali skirtis.

Poveikis parduotuvių lentynoms jau matomas: Meksikoje pabrango tortilijos, Brazilijoje – jautiena, palmių aliejus – Mianmaro parduotuvėse. Jungtinėse Valstijose pakilo kumpio ir kitų mėsos gaminių kainos.

„Tokios infliacijos tendencija kurį laiką didės, – sakė Tosinas Jackas, „Mintec“ įmonės, stebinčios žaliavinių prekių kainas, analitikas. – Ir ji persimes į vartojimo prekes.“

Maisto kainų infliacijos grėsmė vyriausybes erzina. Rusija, viena iš didžiausių pasaulio grūdų eksportuotoja, nurodė įšaldyti kai kurias mažmenines maisto prekių kainas, kartu imdamasi priemonių apriboti tiekimą. Bolivija laikinai uždraudė jautienos eksportą, kad apsaugotų jautienos atsargas vietos rinkoje, ir įšaldė kainas.

Pasaulinės maisto kainos augo dešimt mėnesių iš eilės, ir tai buvo ilgiausias augimas per daugiau nei dešimtmetį, rodo JT duomenys. Kainų augimas atgaivina prisiminimus apie 2008 ir 2011 metus, kai kainų šuolis išprovokavo bado maištus daugiau nei 30-yje Afrikos, Azijos ir Artimųjų Rytų šalių ir prisidėjo prie politinės nesantaikos ir Arabų pavasario sukilimų.

Net turtingosiose valstybėse, kur maistas sudaro mažesnę bendrų vartotojų išlaidų dalį, kai kuriose sąskaitose gali atsirasti pokyčių. Pavyzdžiui, Europoje laiko tarpas tarp žaliavinių prekių brangimo ir produktų parduotuvių lentynose kainų padidėjimo paprastai siekia šešis mėnesius, rodo „OC&C Strategy Consultants“ duomenys. Mažmenininkai ir gamintojai dažnai naudoja įvairius būdus smūgiui vartotojams sušvelninti, pavyzdžiui, mažindami produktų dydį ir kartu palikdami ankstesnes kainas.

„Vos tik stambiosios žaliavinės prekės, pavyzdžiui, kviečiai, cukrus, piltinis aliejus, pradeda kurį laiką brangti, gamintojai dažnai neturi kito pasirinkimo kaip perkelti šias didesnes kainas pirkėjams“, – sakė Wiilas Hayllaras, OC&C atsakingasis partneris (Londonas).

Ir žaliavinės prekės nėra vienintelis komponentas, lemiantis didesnę maisto produkto kainą. Aukštesni gabenimo įkainiai ir kitokie tiekimo grandinės galvos skausmai, kaip ir pakavimas, prisideda prie didesnės kainos. Maisto ir gėrimų gamybos milžinės jau perspėja stebinčios maržą.

„Coca-Cola Co.“ atkreipia dėmesį į pabrangusį plastiką bei aliuminį, taip pat kavą ir kukurūzinį sirupą su dideliu fruktozės kiekiu, pagrindinį gazuoto vandens ingredientą.

Nestle SA“, didžiausia pasaulio maisto bendrovė, perspėjo negalėsianti išsaugoti visas savo žaliavinių medžiagų sąnaudas ir tam tikrais atvejais turėsianti didinti kainas.

„Šiuo metu tai labai nestabili aplinka, labai žemas situacijos nuspėjamumas, daug netikėtumų, – šią savaitę telefonu analitikams sakė „Nestle“ generalinis direktorius Markas Schneideris. – Imsimės kainodaros veiksmų.“