Dvi žinomos vežėjos, jau pradėjusios skraidyti, šių metų kovą pardavė akcijas, tuo tarpu dvi naujos oro linijos sugebėjo pritraukti po daugiau nei 100 mln. JAV dolerių per šiek tiek daugiau nei metus startuolių išlaidoms padengti. Visam šiam ketvertukui būdingas vienas bendras bruožas: mažos eksploatacijos išlaidos ir klientų bazė, orientuota į įperkamus skrydžius po daugiau kaip metus trukusio tupėjimo arti namų.

Vidaus laisvalaikio verslas sparčiai grįžta į įprastas vėžes, nors pramonės pajamos iš darbo reikalais keliaujančių asmenų ir užsienio keliautojų – didžiųjų vežėjų valdų – išlieka vangios.

„Pigios, į poilsį bei vidaus rinką orientuotos kelionės lėktuvais yra kaip niekad populiarios, – sakė Barry‘is Biffe‘as, vadovaujantis grupei „Frontier Group Holdings Inc.“, kuri kovą, prieš septynis mėnesius atsisakiusi mėginimų parduoti akcijas, surengė viešąjį pradinį viešą akcijų platinimą (IPO).

Oro linijų pramonė niekada nebuvo itin lepinama finansiškai, nuo1978 metų joje užfiksuota daugiau kaip du šimtai nemokumo atvejų ar bankrotų. Tačiau didžiųjų rinkos dalyvių jungimasis, prasidėjęs nuo 2008 metų recesijos, paruošė dirvą sėkmingam sugrįžimui. JAV vežėjai uždirbo 103 mlrd. dolerių pelno 2010-2019 laikotarpiu, iki pandemijos, per kurią patyrė 46 mlrd. dolerių nuostolių.

Aplinka dabar atrodo pasiruošusi priimti naująsias rinkos dalyves su verslininkais priešakyje, – verslininkais, kurie nusiteikę išlaikyti žemesnes kainas nei įsitvirtinę rinkos žaidėjai ir kurie skatina keliones daugiausia tiesioginiais, be tarpinių nusileidimų, maršrutais. Toks scenarijus sėkmingai suveikė ankstesnėje žemų kainų startuolių, tokių kaip „Allegiant Travel Co.“ ir „Spirit Airlines Inc.“, eroje.

Minesotoje įsikūrusios vežėjos „Sun Country Airlines Holdings Inc.“, daugiausia vežančios keleivius Saulės juostos kryptimis, akcijų vertė pašoko 69 proc. nuo kovo 17 d. debiuto, tuo tarpu investuotojų susidomėjimas „Frontier“ slūgsta, nes jos akcijos nuo prekybos pradžios pakilo tik 3,6 proc. „Avelo Airlines“ pritraukė 125 mln. dolerių iš šeimos investicinių įmonių, privataus kapitalo verslovių ir fizinių asmenų, ir planuoja pradėti skrydžius iš Los Andželo teritorijos balandžio 28 dieną.

Davido Neelemano grupė „Breeze Aviation Group Inc.“ surinko per 100 mln. JAV dolerių, didžiąją dalį praėjusiais metais.

„Matyti, kad pigių skrydžių bendrovės pasauliniame kontekste yra geresnis verslas“, – sakė „Avelo“ generalinis direktorius Andrew Levy‘is, kuris taip pat buvo vienas iš „Allegiant Travel Co.“ įkūrėjų. Las Vegase įsikūrusi „Allegiant“ septyniolika metų dirbo pelningai, kol pandemija nutraukė šią sėkmės grandinę.

Darbo reikalais keliaujantys keleiviai, ilgametis verslo pelno garantas, greičiausiai kurį laiką vengs kelionių oro transportu, nes JAV ekonomika dar sunkiai atsigauna nuo pandemijos sukeltos žalos. Tuo tarpu poilsiautojai grįžta prie kelionių lėktuvais; nuo kovo 11 dienos per JAV saugumo patikros punktus kasdien pereina per milijoną keleivių. Ir vis dėlto balandžio 12 dieną, palyginti su analogišku 2019 metų laikotarpiu, jų sumažėjo nuo 2,4 iki 1,4 mln. Reaguodama į augančią paklausą, „American Airlines Group Inc.“ įveda 150 papildomų maršrutų, naujų skrydžių ir išsaugotų paslaugų kompleksą, regioninėmis atostogų kryptimis JAV ir aplink JAV.

Oro linijų akcijos pernai smarkiai atsigavo. Nuo tada, kai penkių didžiausių JAV vežėjų „Standards & Poor’s“ indeksas smuko dviem trečdaliais nuo 2020 m. sausį pasiekto piko iki žemiausio taško gegužę, rodiklis šoktelėjo apie 160 proc., nors ir išlieka žemiau ikipandeminio lygio.

Tokios optimistinės nuotaikos persidavė mažų sąnaudų rinkos dalyvėms, kurių veikla nepriklauso nuo korporacinių ar tarptautinių kelionių ir kurių balansų neslegia skolos. Anot lobistinės grupės „Airlines for America“, bendra vežėjų skola pernai išaugo 58 mlrd. dolerių. Naujieji rinkos dalyviai gali pasinaudoti šimtais nenaudojamų lėktuvų ir darbuotojais, kurie suskubo palikti darbo vietą subyrėjus kelionių paklausai. Per 150 000 darbuotojų savo noru paliko keturias didžiausias JAV vežėjas arba išėjo laikinų atostogų.

„Tai galimybių metas, – sakė vyriausiasis ekonomistas Peteris Morrisas iš „Cirium“ konsultacinio padalinio „Ascend“. – Galima sudaryti sandorį, kokio niekad nebūtum suderėjęs 2019-aisiais. Tokia atsivėrusi galimybė greičiausiai truks ne ilgiau nei porai metų.“

P. Morrisas paminėjo D. Neelemano ir kitų įsteigtą „JetBlue Airways Corp.“, kuri pradėjo platinti savo akcijas praėjus mažiau nei metams po 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolių. „Spirit“ pradinis viešas akcijų platinimas buvo surengtas 2011 metais, kai kilo kuro kainos, o ekonomika augo lėtai. Europoje pigių skrydžių bendrovės „Ryanair Holdings Plc. ir „EasyJet Plc.“ sparčiai plėtėsi 2000-jų pradžioje, tuo metu, kai didesnės varžovės, tokios kaip „British Airways“, mažino išlaidas po to, kai karas Irake ir SARS protrūkis atgrasino keliautojus.

Į poilsio bei laisvalaikio keliones orientuoti vežėjai kiek įmanoma vengia tiesioginės konkurencijos su šios pramonės milžinais. Jie koncentruojasi ties mažesniais, antriniais miestais, vengia daug laiko atimančių sustojimų pagrindiniuose oro uostuose ir skraido rečiau nei kartą per dieną į daugelį paskyrimo punktų. Dažnos oro linijos, žinomos kaip ultra-pigios vežėjos (ULCC), suderina smarkiai nuleistus tarifus su mokesčiais už bet kokią papildomą paslaugą.

„ULCC ir investuotojai remiasi būtent tokia praktika – ir tokių žemų tarifų bei naujų, nepakankamai aptarnaujamų maršrutų dėka keleivių augimas galiausiai gali būti daug kartų didesnis už bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą“, – sakė Joe Mohanas, konsultantas aviacijos klausimais iš Vestleiko (Teksasas) ir buvęs „Grupo Viva“, pagrindinės kelių Lotynų Amerikos pigių oro linijų bendrovės, generalinis direktorius.

„Frontier“ grupės vadovas B. Biffle‘as taip pat pamini tris vyriausybinių skatinamųjų išmokų raundus, inicijuotus per pastaruosius trylika mėnesių, kurie padėjo padidinti JAV santaupų rodiklį 1,5 trln. JAV dolerių, tapusį savotišku kelionių bumą pakursčiusiu katalizatoriumi. Išlaidos ilgalaikio vartojimo prekėms ūgtelėjo 2020 metais, nes amerikiečiai, negalėdami keliauti, aktyviai remontavo savo namus, pirko automobilius ar keitė įvairius buitinius prietaisus, per kovo 15 d. surengtą „JPMorgan Chase & Co.“ sakė „United Airlines“ generalinis direktorius Scottas Kirby‘is. Tad kitas punktas daugelio amerikiečių norų sąraše bus kelionės.

„Mano supratimu, visos šios išlaidos ilgalaikio vartojimo prekėms būtų skiriamos 2022, 2023, 2024 metais, bet jūs jau būsite įsigiję naują skalbyklę, jums nereikės pirkti naujos“, – kalbėjo S. Kirby‘is. „Tiems poreikiams numatyti pinigai buvo išleisti anksčiau“, todėl tai paskatins vartotojus artimiausius trejus metus daugiau lėšų skirti laisvalaikio kelionėms, sakė jis.

Oro linijoms pristinga investuotojų lėšų srautų ne tik JAV. Europoje startuolis, pavadinimu „Norse Atlantic Airways“, siekia atnaujinti skrydžius transatlatiniu „Boeing 787“ orlaiviu, kurį anksčiau naudojo „Norwegian Air International“ oro linijos. Kita Norvegijos vėžėja „Flyr AS“ pritraukė 600 mln. kronų (70,7 mln. JAV dolerių) ir planuoja pradėti skraidyti šią vasarą. Jungtinėje Karalystėje pigių skrydžių startuolis, pavadinimu flypop, planuoja aptarnauti Pietų Azijos diasporą, skraidindamas „Airbus A330“ orlaivius iš Londono į Indiją, pradedant nuo Amritsaro ir Ahmadabado.

Pasauliniu mastu ULCC vežėjai disponuoja maždaug 30 proc,. bendro vietų skaičius brandžiose aviacijos rinkose, bet tik apie 5 proc. Jungtinėse Valstijose, sakė J. Mohanas. „ULCC užims savo natūralią rinkos dalį, – nesvarbu, ar ji sieks 30 proc. ar ne, vis tiek ji bus arčiau 30-ies proc. nei 5 procentų“, sakė jis.

Vidaus laisvalaikio kelionės išlaiko ilgalaikį patrauklumą, sakė Lukas Johnsonas, „Breeze“ vyriausias komercinės veiklos direktorius, kaip pavyzdį pateikdamas įprastą kelionės scenarijų: „Turiu vaiką ir tėvus, kurie nori pamatyti mano vaiką, ir tokia paklausa niekur neišnyks.“