Bent jau iš pradžių ES gaminamos prekės bus brangesnės nei tos, kurioms netaikomi išmetamųjų teršalų kiekį mažinantys teisės aktai, todėl europietiškas verslas konkurencingumu nusileis pasauliniams varžovams.
Kad kompanijos nebėgtų iš bloko, ES politikos formuotojai svarsto, kaip pritaikyti baudas daug anglies dioksido reikalaujačių prekių importui. Kol kas buvo paskelbta nedaug detalių (tačiau jų užteko, kad kiltų didžiulis sąmyšis ir pasipiktinimas), tačiau štai kaip būtų galima interpretuoti pagrindinę plano idėją:
1. Nykštys ant svarstyklių
Kai Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen 2019 m. liepą pirmą kartą iškėlė tokią idėją, ji tai pavadino pasienio anglies dioksido mokesčiu. Nuo to laiko idėja vystėsi ir įgijo naują pavadinimą: pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas arba CBAM (Carbon Border Adjustment Mechanism). Jei mokestis galėtų sukelti Pasaulio prekybos organizacijos, kuri nemėgsta protekcionizmo, nepasitenkinimą, tai pasienio korekcinis mechanizmas galėtų pasigailėti šalių, kurios jau dabar įkainoja emisijas. Pasaulio banko duomenimis, šiuo metu tik penktadaliui pasaulio emisijų taikomas anglies dioksido mokestis.
2. Veidrodis
CBAM greičiausiai veiks kaip ES išmetamųjų teršalų prekybos sistemos (Emissions Trading System, ETS) – didžiausios pasaulyje anglies dioksido rinkos – veidrodinis atspindys. Tokioje „tariamoje ETS“ daug anglies dioksido emisijų sukuriančių prekių importuotojai moka mokestį, susietą su tuo, ką jie būtų mokėję, jei jiems būtų taikyti Europos anglies dioksido mažinimo įstatymai. Išmetamųjų teršalų leidimų kaina pagal ribojimo ir prekybos programą jau dabar sparčiai auga laukiant griežtesnių klimato tikslų.
3. Galvosūkis
Pasak ES politikos formuotojų, suprojektuoti CBAM taip, kad jis atitiktų PPO reikalavimus, bus sunku, bet įmanoma. Vis dėlto yra ir daugiau iššūkių, kuriuos Europa turės išspręsti įgyvendindama mechanizmą, pradedant politiniais klausimais ir baigiant techniniais veiksniais, pavyzdžiui, kaip nustatyti į gaminį įdėtą anglies dioksido kiekį ir kaip kredituoti šalis, esančias už bloko ribų. Komisija planuoja pristatyti reguliavimo nuostatų projektą birželio mėnesį, tačiau schema turės būti patvirtinta Europos Parlamento ir valstybių narių, kad taptų įstatymu. Tas procesas apima derybas, kurios gali užtrukti net dvejus metus, o tai reiškia, kad realiai CBAM įsigalios tik 2023 m.
4. Pyragas
Komisija ne kartą pabrėžė, kad CBAM įvedimas užbaigs – ar bent jau palaipsniui panaikins – nemokamo anglies dioksido kvotas, kurios šiuo metu suteikiamos įmonėms, veikiausiai paliksiančioms ES; išsaugojus šias lengvatas CBAM būtų nesuderinamas su PPO taisyklėmis. Pramonė nori „ir pasilaikyti pyragą, ir jį suvalgyti“, teigdama, kad nemokami leidimai ir toliau bus dalijami. Šis klausimas yra vienas iš pagrindinių derantis dėl galutinės priemonės formos.
5. Siūlo galas
Europos planai jau kelia diplomatinį nepasitenkinimą kitose šalyse – nuo Ukrainos iki Kinijos ir Indijos. Planuojamas mokestis bus pasiūlytas likus vos penkiems mėnesiams iki lemiamo aukščiausiojo lygio klimato susitikimo, kuriame koalicijos kūrimas bus pagrindinė užduotis užtikrinant, kad didžiausi teršėjai dėtų daugiau pastangų mažindami emisijų kiekį. Perverti tą siūlą per adatą bus keblu, bet įmanoma, bent jau teoriškai.
6. Žaibolaidis
Pinigai iš pasienio korekcinės rinkliavos taps potencialiu nauju ES biudžeto pajamų šaltiniu, atnešančiu nuo 5 iki 14 milijardų eurų per metus, skaičiuoja komisija. Sprendimas, kas bus daroma su tomis pajamomis, sulauks daugiausia opozicijos, perspėja buvę vyresnieji komisijos pareigūnai Josas Delbeke ir Peteris Visas. Prieš dešimtmetį jie sulaukė neigiamo atsako, kai ES bandė į anglies dioksido rinką įtraukti tarptautinius skrydžius: šis žingsnis iš dalies buvo laikomas būdu panaudoti naujus grynųjų pinigų šaltinius. „Bet kokios pajamos turėtų būti nukreiptos klimato tikslais besivystančioms šalims arba siekiant padėti pasaulinei pramonei pašalinti anglies dioksidą“, rašė pareigūnai gruodžio mėnesio politikos apžvalgoje, skirtoje Europos universiteto institutui.
7. Atidarymo gambitas
Pradžioje priemonės taikymo spektras apsiribos keliais sektoriais – greičiausiai energetikos, cemento, plieno, aliuminio ir trąšų pramone. Europa importuoja elektrą iš Rusijos, Ukrainos ir Vakarų Balkanų. Didžiausi cemento importo šaltiniai – Baltarusija, Kolumbija, Turkija ir Ukraina, o plienas daugiausia atvežamas iš Kinijos, Rusijos, Turkijos, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos. Pasienio korekcinis mechanizmas bus suprojektuotas taip, kad per ateinančius metus būtų galima palaipsniui įtraukti ir kitas pramonės šakas.
8. Morka ir lazda
ES nori sudaryti vienodas sąlygas savo įmonėms ir paskatinti daugiau klimato veiksmų šalyse, esančiose už bloko ribų. Bet jei kitos tautos žengs žingsnį į priekį, arba jei pasiūlymas eskaluos prekybos nesutarimus, CBAM galiausiai gali tapti įrankiu, kurį naudoja ES, o ne kažkuo, kas taikoma bendrai visiems. „Jei diskusijos paskatins ambicingesnį klimato politikos įgyvendinimą visame pasaulyje, geriausias CBAM gali būti tas, kurio niekada nereikės panaudoti“, – rašė J. Delbeke ir P. Visas.
