Jungtinės Valstijos drąsiai jautėsi prieš šią savaitę numatytą pusmetinį Tarptautinio valiutos fondo (TVF) virtualų susitikimą, patvirtinusi trilijonų dolerių biudžeto skatinimo paketą ir susigrąžinusi savo, kaip pasaulio ekonomikos sergėtojos, vaidmenį, po to, kai prezidentas Joe Bidenas nugalėjo „Amerika pirmiausia“ propagavusį prezidentą Donaldą Trumpą. Penktadienį skelbta apie geriausią mėnesį pagal samdos rodiklius nuo pernai rugpjūčio.

Kinija taip pat nesnaudžia, naudodamasi savo sėkminga kova su koronavirusu praėjusiais metais, nors ir jau pradeda trauktis nuo dalies savo ekonominės pagalbos.

Vis dėlto, priešingai nei po 2008 metų finansinės krizės, atsigavimas atrodo neproporcingas, iš dalies dėl to, kad vakcinacijos procesas ir fiskalinė parama įvairiose valstybėse yra skirtingi. Į atsiliekančiųjų ratą daugiausia patenka besivystančios rinkos ir euro zona, kurios narės, Prancūzija bei Italija, siekdamos pažaboti viruso plitimą vėl pratęsė ribojimus veiklai.

„Nors apskritai perspektyva pagerėjo, prognozės pavojingai skiriasi“, – praėjusią savaitę pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva. – Vakcinos vis dar nėra visiems ir visur prieinamos. Per daug žmonių toliau praranda darbus, auga skurdas. Per daug šalių atsilieka.“

Rezultatas: daliai pasaulio gali prireikti ne vienų metų, kad pagal pilno atsigavimo mastą prisijungtų prie Jungtinių Valstijų bei Kinijos. Iki 2024 metų pasaulio BVP bus vis dar 3 proc. mažesnis nei prognozuota iki pandemijos, labiausiai nukenčiant šalims, priklausomoms nuo turizmo ir paslaugų sektoriaus, teigia TVF.

Netolygumai bei skirtumai atsispindi naujoje „Bloomberg Economics“ artimiausių prognozių ataskaitoje, iš kurios matyti, kad pasaulinis augimas per pirmuosius tris 2021 metų mėnesius, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, siekia apie 1,3 proc. Bet jeigu JAV stebimas pagyvėjimas, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Jungtinės Karalystės (JK) ir Japonijos ekonomikos traukiasi. Besiformuojančiam pasaulyje Braziliją, Rusiją ir Indiją aiškiai lenkia Kinija.

„Bloomberg Economics“ prognozėmis, metinis augimas turėtų siekti 6,6 proc., ir tai būtų sparčiausias fiksuotas prieaugis nuo septintojo dešimtmečio. Pagrindiniai veiksniai, kuriais paremta optimistinė perspektyva, yra mažėjanti viruso grėsmė, JAV skatinamųjų priemonių plėtra ir trilijonai dolerių vertės nepraimamos santaupos.

Daug kas priklausys nuo to, kaip greitai šalys sugebės paskiepyti savo gyventojus, esant rizikai, kad kuo ilgiau tai truks, tuo didesnė tikimybė, kad virusas išliks tarptautine grėsme, ypač jeigu susiformuos naujos atmainos.

„Bloomberg“ „Vaccine Tracker“ duomenimis, Jungtinės Valstijos paskiepijo beveik ketvirtadalį savo populiacijos, tuo tarpu Europos Sąjunga kirto tik 10 proc. rodiklį, o Meksika, Rusija bei Brazilija nesiekia 6 procentų. Japonijoje šis rodiklis yra mažesnis nei 1 proc.

„Pamoka šiame kontekste yra ta, kad nėra tarpusavio sąsajos tarp augimo ir viruso plitimo pažabojimo“, – sakė Mansooras Mohi-uddinas, vyriausiasis „Bank of Singapore Ltd.“ ekonomistas.

Buvęs Federalinio atsargų banko pareigūnas Nathanas Sheetsas išsakė viltį, kad JAV pasinaudos šią savaitę vykstančiais virtualiais susitikimais su TVF ir Pasaulio banku (PB), kad įrodytų, jog dabar netinkamas metas šalims trauktis nuo pagalbos savo ekonomikoms.

Šis argumentas daugiausia bus skirtas Europai, ypač Vokietijai, su jos ilga fiskalinio griežtumo istorija. ES 750 mlrd. eurų vertės bendras atsigavimo fondas nebus pradėtas naudoti iki antrojo šių metų pusmečio.

Pasak N. Sheetso, Jungtinėms Valstijoms pagrįsti savo argumentus padės du dalykai: stiprėjanti vidaus ekonomika ir tarptautiniu mastu gerbiama delegacijos vadovė, iždo sekretorė Janet Yellen, kuriai nuo Federalinio atsargų banko (FED) pirmininkavimo laikų nėra svetimi TVF susitikimai.

Tačiau didžiausiai pasaulio ekonomikai gali tekti užsiimti gynybinę poziciją dėl vakcinų paskirstymo, atsižvelgus į jos sukauptas didžiules vakcinų atsargas. „Per šiuos susitikimus išgirsime didelį erzelį dėl vienodesnių galimybių pasiskiepyti“, – sakė N. Sheetsas, kuris šiuo metu eina „PGIM Fixed Income“ pasaulinių ekonominių tyrimų vadovo pareigas.

Ir nors Amerikos klestinti ekonomika, įtraukdama importą, neabejotinai suveiks kaip varomoji jėga likusiam pasauliui, gali kilti šiokių tokių niurnėjimų dėl didesnių rinkos skolinimosi kainų, neatsiejamų nuo spartaus augimo, ypač iš ekonomikų, kurių ekonominė būklė nėra tokia tvirta kaip JAV.

„J. Bideno skatinimo priemonių paketas turi dvi medalio puses“, – sakė buvęs TVF vyriausiasis ekonomistas Maury‘is Obstfeldas, kuris šiuo metu eina mokslinio bendradarbio pareigas Petersono tarptautinės ekonomikos institute, esančiame Vašingtone. Kylančios JAV ilgalaikės palūkanų normos „griežtina pasaulines finansines sąlygas“. Tai turi reikšmės skolos tvarumui tų šalių, kurios įbrido į skolas kovoje su pandemija.“

„JPMorgan Chase & Co.“ vyriausiasis ekonomistas Bruce‘as Kasmanas sako nėra matęs per 20-25 metus tokio didelio atotrūkio tarp JAV ir kitų išsivysčiusių šalių prognozuojamų aukštų ekonominės veiklos rodiklių ir besivystančių rinkų. Taip yra iš dalies dėl vakcinų paskirstymo skirtumų. Taip pat ir dėl šalių ekonominės politikos pasirinkimo.

Centriniai bankai, pernai daugiausia mažinę palūkanų normas ir pradėję aktyvų supirkimo programas, nesutaria su kai kuriais besivystančių rinkų bankais, pradedančiais kelti palūkanų normas, ar reaguodami į spartėjančią infliaciją ar stengdamiesi apsaugoti kapitalą nuo nutekėjimo. Turkija, Rusija ir Brazilija kovą padidino skolinimosi kainą, tuo tarpu JAV Federalinis atsargų bankas ir Europos centrinis bankas (ECB) žada dar ilgą laiką to nedaryti.

Robas Subbaramanas, Singapūre veikiančios „Nomura Holdings Inc.“ pasaulinių rinkų tyrimų vadovas, pripažįsta, kad Brazilija, Kolumbija, Vengrija, Indija, Meksika, Lenkija Filipinai ir Pietų Afrika – visos rizikuoja vykdydamos pernelyg švelnias politikas.

„Svarbiausių išsivysčiusių rinkų centriniams bankams eksperimentuojant, kiek griežtai jie gali valdyti ekonomikas, iki infliacijai tampant problema, besivystančių rinkų centriniams bankams reikės būti itin atsargiems, kad neatsiliktų nuo kreivės, ir greičiausiai teks paskatinti savo išsivysčiusių rinkų partneres – o ne sekti pastarųjų pavyzdžiu, – artimiausiame palūkanų didinimo cikle“, – sakė R. Subbaramanas.

Balandžio 1 d. išplatintame vaizdo įraše, skirtame klientams, B. Kasmanas taip apibendrino pasaulinės ekonomikos perspektyvą: „Bumo tipo sąlygos su gana dideliais skirtumais.“