Šimtai skirtingų rūšių lustų sudaro pasaulinę silicio pramonę, iš kurių ryškiausi yra „Qualcomm Inc.“ ir „Intel Corp.“ gaminiai, kainuojantys nuo 100 iki daugiau nei 1 000 dolerių už vienetą. Jie valdo galingus kompiuterius ar žvilgų išmanųjį telefoną jūsų kišenėje. Tuo tarpu ekrano tvarkyklės lustas yra palyginti paprastas ir kasdieniškas. Vienintelis jo tikslas perteikti pagrindines instrukcijas jūsų mobiliojo telefono ekranui, kompiuterio vaizdo plokštei ar navigacinei sistemai, ką šios turi padaryti.
Lustų pramonės – ir vis dažniau bendrovių, nepriklausančių technologijų pramonei, tokių kaip automobilių gamintojos, – bėda ta, kad nėra pakankamai ekrano tvarkyklių, kad užtektų visiems. Jas gaminančios įmonės neįstengia patenkinti didėjančios paklausos, todėl kainos sparčiai auga. O kur dar nedidelės skystųjų kristalų monitorių plokščių – pagrindinių komponentų televizorių ir nešiojamųjų kompiuterių, kaip ir automobilių, lėktuvų ir aukštos klasės šaldytuvų gamyboje, – atsargos ir didėjančios jų kainos.
„Nėra taip, kad galėtum išsiversti tuo, ką turi. Jeigu turi visa kita, bet neturi monitoriaus tvarkyklės, tu tiesiog negali pagaminti savo produkto“, – sako Stacy‘is Rasgonas, tarpininkavimo įmonės „Sanford C. Bernstein“ puslaidininkių pramonės analitikas.
Krizė, ištikusi saujelę tokių, regis, nereikšmingų dalelių, – pavyzdžiui, galios valdymo lustų atsargos taip pat menkos, – ritasi per visą pasaulio ekonomiką. Automobilių gamintojos, tokios kaip „Ford Motor Co.“, „Nissan Motor Co.“ ir „Volkswagen AG“, jau sumažino gamybos apimtis, ir dabar prognozuojama, kad pramonė šiais metais praras per 60 mlrd. JAV dolerių pajamų.
Situacija greičiausiai dar labiau pablogės prieš pagerėdama. Teksaso valstiją užklupusi reta audra pakirto ištisus JAV gamybos ruožus. Gaisras pagrindinėje Japonijos gamykloje mėnesiui nutrauks gamybos pajėgumus. „Samsung Electronics Co.“ perspėjo apie „rimtą disbalansą“ pramonėje, tuo tarpu puslaidininkių gamybos įmonė „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“ pripažino nepajėgianti patenkinti paklausos, nors gamyklos veikia daugiau nei 100 proc. pajėgumais.
„Tokio lustų trūkumo dar nesu matęs pastaruosius dvidešimt metų, nuo pat mūsų bendrovės sukūrimo, – sakė Jordanas Wu, vienas iš įmonės steigėjų ir svarbiausios monitoriaus tvarkyklių tiekėjos „Himax Technologies Co.“ generalinis direktorius.
Lustų krizė kilo dėl suprantamo apsiskaičiavimo, praėjusiais metais smogus koronaviruso pandemijai. Kai COVID-19 ėmė plisti iš Kinijos į likusias pasaulio dalis, daugelis bendrovių manė, kad, atėjus sunkiems laikams, paklausa sumažės.
„Aš apkarpiau savo prognozes. Kaip pavyzdžiu, rėmiausi finansine krize, – sakė S. Rasgonas. – Bet paklausa labai greitai atsigavo.“
Namuose įstrigę žmonės pradėjo pirkti technologijas – ir vėliau nesiliovė pirkti. Jie pirko geresnius kompiuterius ir didesnius ekranus, kad galėtų dirbti nuotoliniu būdu. Jie nupirko naujus nešiojamuosius kompiuterius savo vaikams nuotolinio mokymosi reikmėms. Jie ėmė šluoti televizorius su 4K raiška, žaidimų konsoles, pieno putų plaktuvus, daugiafunkces krosneles ir panardinamuosius maišytuvus, kad gyvenimas karantino sąlygomis taptų jiems malonesnis ir labiau priimtinas. Pandemija virto užsitęsusiu Juodojo penktadienio internetiniu supervakarėliu.
Automobilių gamintojai buvo priblokšti. Jie uždarė gamyklas per karantiną, paklausa krito, nes niekas negalėjo patekti į automobilių salonus. Jie nurodė tiekėjams nebesiųsti komponentų, įskaitant ir lustus, kurie tampa vis svarbesniu elementu automobilių gamyboje.
O tada praėjusių metų pabaigoje paklausa ėmė vėl augti. Žmonės buvo išsiilgę kelionių automobiliu, jie nebenorėjo naudotis viešuoju transportu. Automobilių gamintojai atvėrė gamyklų duris ir su ištiesta ranka atsigręžė į lustų gamintojus, tokius kaip TSMC ir „Samsung“. Ir kokio atsakymo sulaukė? Prašom į eilės galą. Lustų gamintojai nesugebėjo pakankamai greitai gaminti lustų savo vis dar lojaliems klientams.
Puslaidininkių įmonės „Himax“ generalinis direktorius Jordanas Wu atsidūrė technologijų pramonės audros židinyje. Neseniai, vieną kovo rytą, 51 metų akiniuotas vyras sutiko susitikti savo kabinete Taipėjuje aptarti lustų trūkumo problemą ir kodėl taip sudėtinga ją išspręsti. Jis tikrai labai norėjo apie tai kalbėti, nes interviu, kurio prašė „Bloomberg News“, buvo paskirtas jau tos pačios dienos rytą. Prie pokalbio prisijungė dar du jo kolegos, dar du darbuotojai į diskusijas įsitraukė telefonu. Per visą interviu jis dėvėjo veido kaukę, kalbėjo atsargiai, aiškiai artikuliuodamas.
J. Wu įkūrė „Himax“ 2001 metais kartu su savo broliu Biing-sengu, šiuo metu einančiu bendrovės pirmininko pareigas. Jie pradėjo gaminti tvarkyklės integralines schemas (integriniams grandynams (IG), skirtas knyginiams kompiuteriams ir monitoriams. 2006 metais jie surengė pradinį viešąjį akcijų platinimą (IPO) ir augo kartu su kompiuterių pramone, plėsdamiesi į išmaniųjų telefonų, planšečių bei jutiklinių ekranų rinką. Jų pagaminti lustai dabar naudojami daugybėje produktų, nuo telefonų ir televizorių iki automobilių.
J. Wu paaiškino, kad negali pagaminti daugiau monitoriaus tvarkyklių, smarkiau spausdamas savo darbuotojus. „Himax“ projektuoja monitoriaus tvarkykles, o tada gamina jas gamybos cechuose, pavyzdžiui, TSMC ar „United Microelectronics Corp.“. Jo lustų gamyba paremta technologija, sumaniai pavadinta „mature node“, – įranga, kurios novatoriškame procese darbavosi bent dvi kartos. Šios mašinos suraižo silicį 15 nanometrų ar daugiau pločio juostelėmis, palyginti su 5 nanometrų pločio gabalėliais, skirtais aukščiausios klasės lustams.
Problema ta, kad sparčiai senka tokių lustų gamyboje naudojamų juostelių atsargos. Pasak J. Wu, pandemija sukėlė tokią didžiulę paklausą, jog gamybos partneriai neišgali pagaminti pakankamai monitoriaus tvarkyklių visoms plokštėms, skirtoms kompiuteriams, televizoriams ir žaidimų konsolėms – taip pat visiems naujiems produktams, į kuriuos bendrovės įmontuoja ekranus, pavyzdžiui, šaldytuvams, išmaniesiems termometrams ir automobilinėms pramogų sistemoms.
Ypač trūksta tvarkyklių integralinių schemų, skirtų automobilių sistemoms, nes jos paprastai gaminamos iš 20 cm silicio plokščių, ne iš pažangesnių 30 cm plokščių. „Sumco Corp.“, viena iš svarbiausių plokščių gamintojų, pranešė, kad 20 cm komplektacijos gamybos pajėgumai 2020 metais sudarė apie 5 000 plokščių per mėnesį – mažiau nei 2017-aisiais.
Niekas nebestato „mature-nude“ tipo gamybos linijų, nes ekonominiu požiūriu tai neprasminga. Dabartinės linijos yra visiškai nudėvėtos ir atitinka kone tobulą našumo modelį, o tai reiškia, kad pagrindinės monitoriaus tvarkyklės gali būti pagamintos už mažiau nei dolerį, o pažangesnės versijos – tik šiek tiek brangiau. Pirkti naują įrangą ir pradėti nuo mažesnio našumo lygio reikštų didesnes sąnaudas.
„Kurti naujus pajėgumus – pernelyg brangu“ – sako J. Wu. Su panašiais suvaržymais susiduria ir kitos analogiško profilio įmonės, pavyzdžiui, „Novatek Microelectronics Corp.“, įsikūrusi Taivane.
Tokį deficitą atspindi šoktelėjusios LCD — skystųjų kristalų monitorių – kainos. Televizoriams skirta 50-ies colių LCD plokštė nuo 2020 m. sausio iki šių metų kovo pabrango dvigubai. „Bloomberg Intelligence“ analitiko Matthew Kantermano prognozėmis, LCD kainos bent jau iki trečiojo ketvirčio toliau augs. Monitoriaus tvarkyklių lustų „smarkiai stinga“, sakė jis.
Situaciją apsunkina stiklo trūkumas. Pagrindiniai stiklo gamintojai pranešė apie incidentus savo gamyklose, įskaitant ir dingusią elektros srovę „Nippon Electric Glass Co.“ gamybos įmonėje pernai gruodį ir sprogimą „AGC Fine Techno Korea“ gamykloje sausio mėnesį. Gamyba greičiausiai išliks ribota bent jau iki šių metų vasaros, sakė vienas iš monitorių tiekimo konsultacinės įmonės DSCC įkūrėjų Yoshio Tamura.
Balandžio 1 dieną „I-O Data Device Inc.“, svarbiausia Japonijos periferinės kompiuterių įrangos gamintoja, padidino savo 26 LCD monitorių kainas vidutiniškai 5 000 jenų, – tai didžiausias kainos pakėlimas nuo tada, kai jie pradėjo prekiauti monitoriais prieš du dešimtmečius. Pasak atstovės spaudai, bendrovė nedidindama kainų negalėtų dirbti pelningai, nes brangsta komponentai.
Verslui tai tik į naudą.„Himax“ pardavimai kyla, o įmonės akcijos kaina nuo pernai lapkričio išaugo trigubai. „Novatek“ akcijos antradienį pabrango 6,1 proc. iki rekordinio lygio, o per metus jos vertė, manoma, pakils daugiau nei 60 proc.
Bet J. Wu nemato pagrindo švęsti. Visas jo verslas sukurtas tam, kad klientai gautų tai, ko jie nori, tad jo nesugebėjimas patenkinti jų prašymų tokiu kritiniu metu nuvilia. Jis nesitiki, kad krizė, ypač susijusi su automobilių komponentais, greitai pasibaigs.
„Mes dar nepasiekėme to taško, kai tunelio gale jau matyti šviesa“, – sakė J. Wu.
