Po sunkios vakcinacijos kampanijos pradžios spartesnis skiepijimas antrąjį ketvirtį nulems, ar euro zona galiausiai atsikratys didžiausios ekonominės sumaišties savo istorijoje, ar ir toliau vilksis iš paskos savo partneriams.

Trys nedrąsios imunizacijos mėnesiai neseniai privertė optimistiškesnius prognozuotojus, nuo „JPMorgan Chase & Co.“ iki „UBS AG“, sumažinti 2021 metų augimo prognozes. Tuo pat metu, atsižvelgus į realios pažangos perspektyvą einamąjį ketvirtį, palyginti atsargios regiono prognozės dabar atrodo įgyvendinamos.

Vis dėlto lengva nebus. Kad pasisektų, valdžia turės kas savaitę sušvirkšti milijonus vakcinų grumdamasi su vis atsinaujinančiais protrūkiais, privertusiais įvesti naujus karantinus. Prancūzija ruošiasi įžengti į naują ribojimų etapą.

„Pagal pagrindinį scenarijų, jeigu vakcinacijos procesas pajudės ir orai pagerės, situacija turėtų pagerėti, – sakė Frankfurto investicinės bankininkystės įmonės „Natixis“ ekonomistas Dirkas Schumacheris. – Atsižvelgus į užgniaužtą paklausą, toks scenarijus turėtų pakurstyti tvirtus augimo tempus. Žinoma, to nebus, jeigu užsikrėtimų dinamika ir toliau kils ir ekonomika visiškai užsivers.“

Posūkis antrąjį ketvirtį jau savaime reikštų brangiai kainuojantį vėlavimą, kurį sukėlė probleminis Europos Sąjungos vakcinų pirkimas, fragmentiškas pristatymas ir vangi vakcinacija. Vos 10 proc. ES gyventojų paskiepyti bent viena vakcinos doze, kiek daugiau nei trečdalis JAV rodiklio.

„Tai „mažiau nei mes tikėjomės“, „Bloomberg Television“ trečiadienį sakė Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde.

Tokios nesėkmės reiškė ilgesnius karantinus, trukdančius augimui. Optimistiškesni prognozuotojai sumažino 2021 metų prognozę; pavyzdžiui, „JPMorgan Chase“ dabar prognozuoja jau nebe 5,8 proc., o 5,3 proc. augimo rodiklį, o „Deutsche Bank“ sumažino savo prognozę nuo 5,6 iki 4,6 procento.

Foto: DELFI

Ekonomistai peržiūrėjo ir antrojo ketvirčio prognozes. Šią savaitę Vokietijos ekonominių tyrimų institutas „Ifo“, Italijos „Istat“ ir Šveicarijos KOF perpus apkarpė savo plėtros prognozes – nuo gruodį prognozuotų 3 proc. iki 1,5 procento.

Bet vakcinacijos sukeltas naujas postūmis vis dėlto sustiprino pasitikėjimą atsigavimu. „Bloomberg Economics“ net pagerino savo metinio augimo prognozę iki 4,4 procento.

„Iki gegužės pabaigos tie, kuriems tikrai būtinas skiepas, turėtų būti paskiepyti, ir euro zonos ekonomika greičiausiai ims palaipsniui atsiverti, – savo pranešime teigė ekonomistai Jamie Rushas, Maeva Cousin ir Davidas Powellas. – Todėl prognozuojame greitą veiklos atsigavimą.“

Toks požiūris atitinka ir ECB lūkesčius; pagal pagrindinį šios institucijos scenarijų antrąjį ketvirtį tikėtinas 1,7 proc. prieaugis, kuris taptų atsigavimo pagrindu. Politikos formuotojai prognozuoja 4 proc. bendrą metinį ekonomikos augimą, kurį turėtų paskatinti staigus vakcinacijos paspartėjimas.

„Aš, be abejo, noriu tikėti, kad ekonomika ims atsigauti, kad ateinančiais mėnesiais įvyks lūžis“, – sakė Ch. Lagarde.

Lūžis vakcinacijos procese jau nebevertinamas kaip tolima perspektyva. Daugiau nei 200 mln. vakcinų dozių , kad ir pavėluotai, turėtų pasiekti ES balandį ir gegužę, o Prancūzija per tris dienas pasiekė svarbų milijono skiepijimų slenkstį.

Santaupų naudojimas

Lūkesčiai dėl gerėjančios situacijos sietini su pasitikėjimo augimu, juolab kad Europos Komisijos (EK) sudaromas ekonominių vertinimų rodiklis pasiekė lygį, koks pastarąjį kartą buvo fiksuotas iki pandemijos.

Toks optimizmas paremtas prielaida, jog paspartintas vakcinavimas palengvins galimybes švelninti suvaržymus, atšilus orams leis atsiverti daliai į vartotoją orientuotų verslų, vykdančių veiklą lauke, sukurs sąlygas naudoti sukauptas papildomas santaupas, – „Barclays Plc.“ duomenimis, siekiančias 600 mlrd. eurų, – bei skatinti augimą.

Vis dėlto antrasis ketvirtis gali pateikti nemalonių staigmenų. Vakcinų pristatymų vėlavimai ir skepticizmas vakcinų atžvilgiu gali griauti pastangas grįžti į augimo kelią, o beprecedenčio greičio masinė imunizacija gali pasirodyti pernelyg ambicinga. Dalis protrūkių net stiprėja.

„Jeigu atsiras naujų atmainų, atsparių mūsų vakcinoms, ir karantinai galios visus metus, tuomet galimas tikras lūžio momentas“, – sakė Danielius Hartmannas, „Bantleon Bank AG“ (Cugas, Šveicarija) vyriausiasis ekonomistas. Kyla abejonių ir dėl ES 750 mlrd. eurų vertės atsigavimo fondo, skirto paremti atsigavimą. Išlaidų planai vis dar yra pateikiami, kompensacijų išmokėjimas, manoma, prasidės nuo metų vidurio. Maža to, Vokietijos aukščiausiasis teismas pristabdė įstatymą, suteikiantį įgaliojimų šaliai dalyvauti programoje, kol bus svarstomos juridinės pretenzijos.

Prancūzijos centrinio banko valdytojas Francois Villeroy de Galhau trečiadienį pareiškė, kad Europos šalys turi „nuo kalbų pereiti prie darbų“ ir skubiai įgyvendinti iškeltus planus.

Politikos formuotojai supranta, kad dar vienas atsigavimo delsimas reikštų dar didesnius gamybinių pajėgumų praradimus su giliais ekonominiais randais. Bet kol kas jie guodžiasi mintimi, kad krizė nesitęs amžinai.

„Sulig virtine įvairių vakcinų nušvito ilgai laukta šviesa tunelio gale, – praėjusią savaitę kalbėjo ECB vykdomosios valdybos narė Isabelė Schnabel. – Jei anksčiau nerimą kėlė nežinojimas, ar krizė galės būti suvaldyta, dabar jau keliamas kitas labai rūpimas klausimas: kada galime tikėtis grįžimo prie normalaus gyvenimo.“