Nuo pasėlių derliaus gadinimo iki žmonių sveikatos žalojimo – invazinės rūšys per pastarąjį pusšimtį metų buvo atsakingos už visą krūvą blogybių, kurios pasauliui kainavo 1,28 trln. dolerių, rašoma praėjusį trečiadienį paskelbtame moksliniame straipsnyje žurnale „Nature“. Nors skaičius yra toks stulbinantis, kad sunku jį aprėpti, nuostoliai greičiausiai dar nepakankamai įvertinami, teigia mokslininkai.
Kaštai padidės, kai šios vadinamosios biologinės invazijos – kurios atsiranda, kai į naujus regionus įvežami tiems kraštams nebūdingi gyvūnai, augalai ar patogenai, – taps vis dažnesnės ir dar labiau sustiprinamos klimato kaitos ir globalizacijos.
„Ši trilijonų dolerių žala nerodo jokių sulėtėjimo ženklų, tik nuoseklų augimą, per dešimtmetį padidėdama trigubai, – straipsnyje teigia Christophe Diagne iš Paris-Saclay universiteto. – Bendri invazinių rūšių kaštai tokie didžiuliai, kad mes kelis mėnesius užtrukome tikrindami savo modelius ir bendrą įvertinimą, kad įsitikintume, jog neperdedame.“
Pagreitį iš dalies galima paaiškinti išaugusiomis pasaulinės prekybos ir transporto galimybėmis, kurios sukūrė daugiau galimybių invazijoms. Vis daugiau žemės atiduodant agrikultūrai ir infrastruktūrai, visuomenė tapo pažeidžiamesnė šių invazijų poveikiui.
Tai, kad svetima rūšis gali pridaryti milžiniškų ekonominių ir žmogiškų nuostolių, pastaruoju metu vargu ar stebina. Pakanka pažvelgti į tebesitęsiančią „Covid-19“ pandemiją, kad suvoktum viruso, kurio kilmę galima atsekti iki gyvūnų turgaus Uhane (Kinija), paliktų ekonominių randų gylį. Niūri prognozė atspindi primygtinumą, kurio genami visuomenės sveikatos pareigūnai kelis dešimtmečius veltui bandė žmones perspėti, kad šitoks pražūtingas protrūkis anksčiau ar vėliau neišvengiamai įvyks.
Vidutinė žalos kaina viršija 50 Afrikos žemyno šalių bendrąjį vidaus produktą 2017 m. ir yra daugiau nei 20 kartų didesnė nei visos Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų turimos lėšos kartu sudėjus, teigia mokslininkai. Į bendrą sumą dar neįtrauktos naujos ligos, tokios kaip „Covid-19“.
„Nustatėme, kad kaštai apytiksliai padvigubėja kas šešerius metus, o tai liudija nuolatinį invazinių rūšių skaičiaus augimą visame pasaulyje“, – teigia Corey Bradshaw iš Flinderso universiteto.
Tyrėjai pridūrė, kad biologinės invazijos turėtų tapti svarbiu faktoriumi vykdant tarptautinius projektus. Vienas iš šiuolaikinių pavyzdžių – Kinijos „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyva, kuri atvers galimybes naujų rūšių plitimui visame pasaulyje, pridūrė jie.
