Interviu „Bloomberg“ Danijos užimtumo ministras Peteris Hummelgaardas Thomsenas pabrėžė, kad suverenitetas dėl darbo rinkos įstatymų visada buvo Danijos narystės ES sąlyga. Jo teigimu, Danija yra pasirengusi kovoti su ES, kad išsaugotų šią nepriklausomybę.

Aštuntajame dešimtmetyje Danijos profesinės sąjungos sutiko su naryste ES, remdamosi prielaida, jog „valdžios perdavimas ES nekels pavojaus Danijos darbo rinkos modeliui“, sakė P. Hummelgaardas Thomsenas. Tačiau Europos Komisijos reikalavimas visoje ES nustatyti minimalaus atlyginimo sistemą Danijoje paskatino „frustraciją ir susirūpinimą“, nes šalis pradeda nerimauti, jog Briuselis „potencialiai gali kištis į kažką, kas mums iš tikrųjų šventa“, sakė jis.

Danija didžiuojasi savo unikaliu darbo rinkos modeliu, vadinamu „flexicurity“ („lankstumo ir užimtumo garantija“). Idėja tokia, kad Danijos darbuotojams bedarbio pašalpomis užtikrinamas saugumas, o darbdaviai gali naudotis tam tikru lankstumu, kuris leidžia palyginus laisvai samdyti ir atleisti. Dėl darbo užmokesčio derasi profesinės sąjungos ir darbdavių grupės – be vyriausybės įsikišimo. Šis modelis padėjo užtikrinti geriausius pasaulyje atlyginimus už žemos kvalifikacijos darbus, kaip dažnai akcentavo senatorius Bernie Sandersas.

„Danijoje pradinis atlyginimas „McDonald’s“ yra maždaug 22 doleriai per valandą. Darbuotojai ten gauna šešias savaites mokamų atostogų, vienerių metų mokamas motinystės atostogas ir pensijos planą. Kaip ir visi danai, jie gali naudotis visuotiniu sveikatos draudimu ir mokamomis nedarbingumo atostogomis. Štai kas yra civilizuota visuomenė“, – sakė Bernie Sandersas.

Danijoje pradinis atlyginimas „McDonald’s“ yra maždaug 22 doleriai per valandą. Darbuotojai ten gauna šešias savaites mokamų atostogų, vienerių metų mokamas motinystės atostogas ir pensijos planą. Kaip ir visi danai, jie gali naudotis visuotiniu sveikatos draudimu ir mokamomis nedarbingumo atostogomis. Štai kas yra civilizuota visuomenė.
Bernie Sandersas

Minimalaus darbo užmokesčio idėja įgavo naują reikšmę išaugus pajamų nelygybei, kuri nuo 2008 m. pasaulinės finansų krizės tik pagilėjo. Spalį Europos Komisija pateikė savo pasiūlymą dėl naujos direktyvos, kuri reikalautų visų valstybių narių įtvirtinti „adekvataus“ minimalaus darbo užmokesčio procedūras. Tuo tarpu JAV įstatymų leidėjai nesugebėjo į šalies 1,9 trilijonų dolerių dydžio pandeminės paramos įstatymo projektą įtraukti demokratų pasiūlymo dėl federalinio 15 dolerių per valandą minimalaus atlyginimo.

P. Hummelgaardas Thomsenas sako, kad atsakas į didėjančią pajamų nelygybę galėtų būti toks, kad kuo daugiau šalių taikytų Danijos kolektyvinių derybų modelį, o ne valstybės nustatytą minimalų atlyginimą.

„Kai kalbama apie darbo rinkos sąlygas, Danijos politikai savo ilgus, taukuotus pirštus laiko prie savęs, – aiškina jis. – Priežastis, kodėl Danijos „McDonald’s“ darbuotojai gali uždirbti 22 dolerius per valandą, yra tokia, kad nėra nustatyto minimalaus atlyginimo.“ P. Hummelgaardas Thomsenas pažymi, kad jei Danijoje būtų įvestas minimalus atlyginimas, jis „gali beveik garantuoti“, jog darbuotojai „neuždirbtų daugiau nei tas minimalus atlyginimas“.

Danija – ne vienintelė šalis, nepatenkinta ES planuojamu minimalaus darbo užmokesčio reguliavimu. Švedija, kur taip pat yra įprastos kolektyvinės derybos, išreiškė panašų susirūpinimą. Praėjusį mėnesį ji sutelkė 7 kitas valstybes nares, neskaitant Danijos, kartu rašyti laišką rotacinei ES vadovybei ir pasipriešinti planuojamai direktyvai.

Kol kas P. Hummelgaardas Thomsenas teigia nerimaująs, kad Danija ir Švedija nesugebės surinkti pakankamai didelės mažumos, kuri blokuotų ES balsavimą. Todėl jis ragina komisiją palūkėti ir suteikti valstybėms narėms daugiau laiko išsiaiškinti, kaip tokie teisės aktai paveiks jų ekonomikas.

Direktyvoje nenurodomi jokie atlyginimų dydžiai. Ja siekiama įpareigoti valstybes nares, kuriose kolektyvinių derybų aprėptis nesiekia 70 proc., parengti kolektyvinių derybų sistemą ir nustatyti veiksmų planą, kaip ją paskatinti.

Europos Komisija tiki, kad jos minimalaus darbo užmokesčio pasiūlymas „nesumažintų pasitikėjimo Europos Sąjunga Šiaurės valstybėse narėse“, nes jis būtų naudingas visiems ir „nesutrikdytų sklandžiai veikiančių kolektyvinių derybų sistemų“, elektroniniu paštu atsakė Marta Wieczorek, ES vykdomosios valdžios atstovė.

ES Parlamento ir Tarybos derybos dėl kompromiso numatomos vėliau šiais metais, bloko įstatymų leidėjams paskelbus ataskaitą apie pasiūlymą.