Vasario mėnesį etatinių darbuotojų skaičius pakilo 68 000, o tai jau trečias augimo mėnuo iš eilės, antradienį pranešė Nacionalinės statistikos biuras. Laisvų darbo vietų skaičius nuo gruodžio iki vasario padidėjo 8 proc., iš viso 601 000.

Bedarbių gretos per pirmąjį ketvirtį padidėjo iki 5 proc., o tai yra mažiau nei 5,2 proc., kaip prognozavo ekonomistai. Šios permainos teikia viltį, kad JK netrukus gali pradėti atsigauti po sunkiausios recesijos per tris šimtmečius, padedama valstybės kanclerio Rishi Sunako sprendimo pratęsti išmokas tiems, kurių darbovietės pandemijos metu buvo uždarytos.

„Darbo rinka rodo tam tikrus atsigavimo ženklus, – sakė įmonių vadovams atstovaujančios lobistų grupės „Institute of Directors“ vyriausiasis ekonomistas Tejas Parikhas. – Tikėtina, kad vakansijų skaičius pradės augti, nes sušvelninus apribojimus įmonės bandys vėl atsistoti ant kojų.“

Pozityvų toną sustiprino atskira Didžiosios Britanijos pramonės konfederacijos apklausa, kuri atskleidė, jog gamybos užsakymų skaičius šį mėnesį buvo didžiausias nuo 2019 m. balandžio. Tačiau perspektyvą temdo su „Brexit“ susijęs atsargų trūkumas ir numatomas kainų kilimas, nes įmonės perleidžia išaugusias pasaulines krovinių gabenimo išlaidas vartotojams, teigė verslo lobistų atstovas.

Darbo rinkos ataskaita sutapo su dviem atskirais nacionaliniais karantinais, kurie uždarė visas nebūtinųjų prekių parduotuves, barus ir restoranus. Paskutiniai apribojimai buvo įvesti sausio mėnesį. Bendras etatinių darbuotojų skaičius išlieka 693 000 mažesnis nei 2020 m. vasario mėnesį, prieš pat pandemiją.

R. Sunakas tikisi, kad darbo užmokesčio subsidijavimo programa – brangiausia ekonominės paramos paketo, šiuo metu siekiančio beveik 350 milijardų svarų, dalis, – apsaugos darbuotojus per ateinančius mėnesius, kol ekonomika palaipsniui atsidarys. Šį mėnesį kancleris savo biudžete paskelbė, kad išmokos bus pratęstos iki rugsėjo pabaigos, o ne iki balandžio, kaip buvo planuota anksčiau.

„Koronavirusas lėmė vieną didžiausių darbo rinkos sukrėtimų, su kuriais kada nors teko susidurti šiai šaliai, todėl visos krizės metu daugiausia dėmesio skyriau apsaugai, paramai ir darbo vietų kūrimui, – teigiama R. Sunako pranešime. – Vakcinų platinimo sėkmė suteikia vilčių dėl ateities.“

Ką sako mūsų ekonomistai...

„Prognozuojame, kad šiais metais bus prarasta dar daugiau darbo vietų, tačiau vyriausybės sprendimas pratęsti išmokų schemą šio mėnesio pradžioje padės žalą sumažinti. Tai taip pat turėtų padidinti spartaus atsigavimo galimybes, kai tik bus atšauktas karantinas“, – teigė Danas Hansonas, „Bloomberg Economics“.

Nedarbo lygį, kuris per tris mėnesius sumažėjo nuo ankstesnių 5,1 proc., ribojo ekonomiškai neaktyviais laikomų žmonių, visų pirma studentų, skaičiaus augimas. Tikėtiną nedarbo padidėjimą šiemet gali lemti tai, kad šiuo metu darbo jėgai nepriskiriami žmonės pradės ieškotis darbo, tačiau dirbantys žmonės darbo vietų greičiausiai nepraras.

Per pastaruosius tris mėnesius dirbančiųjų skaičius sumažėjo 147 000, beveik visi jie – savarankiškai dirbantys asmenys. Tai daugiausia lėmė silpnas gruodis, nes vien per sausio mėnesį užimtumas išaugo 220 000, pranešė Nacionalinės statistikos biuras.

Biudžeto atsakomybės biuras dabar mano, kad ketvirtąjį ketvirtį nedarbo lygis sieks 6,5 proc., arba maždaug 2,2 milijono žmonių. Tai mažiau ir vėliau, nei buvo prognozuota anksčiau. Nepaisant to, kad ekonomika pernai išgyveno giliausią nuosmukį per tris šimtmečius, šis rodiklis yra ženkliai mažesnis už ankstesnių dešimtmečių recesijų piką.

„Daugelis sektorių šiuo metu bando stotis ant kojų, o už vartotojų paslaugų sektoriaus ribų užimtumas taisosi, – teigė Jamesas Smithas, išsivysčiusių rinkų ekonomistas iš „ING“. – Mes manome, kad nedarbo lygis vėliau šiais metais gali siekti 6–6,5 proc. Kitaip nei ankstesnių krizių metais, pikas gali trukti neilgai.“

Vidutinio uždarbio (neskaitant premijų) augimas paspartėjo iki 4,2 proc. – tai greičiausias tempas nuo 2008 m. Nacionalinės statistikos biuras atkreipė dėmesį, kad šis augimas atspindi faktą, jog dėl pandemijos liko mažiau prastai apmokamų darbo vietų. Bendras atlyginimų augimas siekia apie 2,5 proc.