Kopenhagoje įsikūręs „Nationalbank“, kurio neigiama pinigų politika pradedant 2012 m. yra ilgiausiai trunkantis tokio pobūdžio eksperimentas, pradeda įgyvendinti režimo pokyčius, apie kuriuos investuotojams pranešė praėjusį ketvirtadienį. Tiek vienos nakties indėlių palūkanų norma, tiek pagrindinė indėlių palūkanų norma dabar bus –0,5 proc., o paskolų palūkanų norma sieks –0,35 proc.
Šios priemonės sukurtos su tikslu padėti įgyvendinti centrinio banko įsipareigojimą apsaugoti kronos santykį su euru, reaguojant į pinigų rinkos kursų svyravimus, atsiradusius dėl didelio palūkanų normų skirtumo. Palūkanų normų atnaujinimas – tik vienas iš daugelio pastarųjų metų patobulinimų, kuriais siekiama sustiprinti pinigų politikos kontrolę pasitelkiant daugybinius svertus.
Danijoje skirtumas tarp centrinio banko pagrindinių paskolų ir indėlių palūkanų normų ryškus daugiau nei pusę dešimtmečio, o tai lemia rinkos svyravimus, trukdančius apsaugoti kroną, teigia „Danske Bank A/S“ fiksuotų pajamų analitikas Danielis Brodsgaardas. Šie pokyčiai reikš nutolimą nuo platesnės neigiamų palūkanų normų politikos.
„Centrinis bankas dėl kažkokios nežinomos priežasties priešinosi neigiamai atpirkimo palūkanų normai, – teigia D. Brodsgaardas. – Plataus koridoriaus klausimas nėra neigiamų normų reiškinys, nes dabar matome, kad tai galima lengvai išspręsti tiesiog susiaurinant koridorių, net jei normos yra neigiamos.“
Problemos, susijusios su per plačiu normų skirtumu, Daniją užklupo praėjusių metų kovą, kai suvokus potencialų pandemijos mastą rinkoje kilo suirutė, o centrinis bankas buvo priverstas įsikišti palaikydamas valiutų susiejimą, teigė gubernatorius Larsas Rohde. Šią savaitę jis pareiškė tikįs, kad normų pokyčiai atneš pageidaujamą efektą.
„Manau, kad tie, kurie dirba su likvidumu, sakys: „Gerai, dabar tikėtini pinigų rinkos palūkanų normų svyravimai bus nedideli ir beveik nereikšmingi“, – trečiadienį kalbėjo jis.
Tuos kelerius metus nuo 2012 m., kai Danija įtvirtino neigiamas palūkanų normas, hipotekos palūkanos svyruodavo ties nuliu arba nusmukdavo dar žemiau. Dabar bankai ima mokestį už indėlius, pradėję nuo verslo įmonių ir pastaraisiais metais perėję prie mažmeninių klientų. Neseniai kai kurie bankininkai teigė, kad klientai bus apmokestinami už vos 16 000 dolerių dydžio indėlių laikymą.
Danijoje taikomi daugybiniai pinigų politikos svertai rodo sudėtingumo lygį, įprastą centriniams bankams, kurie bando stimuliuoti ekonomikas atvirų rinkų, silpnos infliacijos ir ypatingai žemų realiųjų palūkanų normų eroje. Trumpai apžvelgsime kai kuriuos kitus regiono centrinių bankų neseniai priimtus pakeitimus.
Vengrija
Vengrijos centrinis bankas kelerius metus proaktyviai koregavo savo pinigų rinkos režimą ir yra vienintelė pinigų institucija Europos Sąjungoje, kuri nuo pandemijos pradžios padidino palūkanų normas.
Per paskutinį režimo patobulinimą praėjusių metų balandį Vengrijos centrinis bankas pradėjo savaitės trukmės indėlių apmokestinimą, kuris tapo įtakingiausia priemone ekonomikos likvidumo pertekliaus drenavimui. Šiuo metu siūloma 0,75 proc. norma yra aukštesnė už 0,6 proc. bazinę normą, kas mėnesį nustatomą privalomajam rezervui.
Šveicarija
Danijos neigiamų normų politika gali būti ilgiausiai trunkanti, tačiau Šveicarijos politika – pati giliausia, jos palūkanų norma siekia –0,75 proc. Ši vadinamoji Šveicarijos nacionalinio banko palūkanų norma buvo nustatyta 2019 m. birželį ir pakeitė trijų mėnesių „Libor“ tikslines normas, kurios buvo nustatytos su identišku vidurio tašku. Palaipsniui atsisakant „Libor“ palūkanų, centrinis bankas buvo motyvuotas sukurti naują etaloną.
Turkija
Nuo 2013 m. Turkijos centrinis bankas pakartotinai taikė daugybinių palūkanų normų sistemą, kad galėtų sugriežtinti pinigų politiką, nepapiktindamas prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vadovaujamų politikų. Turkijos prezidentas laikosi netradicinio požiūrio į santykį tarp skolinimosi išlaidų ir infliacijos.
Dabartinis centrinio banko gubernatorius Naci Agbalas supaprastino šią sistemą po to, kai lapkritį perėmė vairą į savo rankas, ir nuo to laiko vienos savaitės atpirkimo sandorių kursą padidino 875 baziniais punktais iki 19 proc., o investuotojams pradėjo siūlyti vienas iš aukščiausių realiųjų palūkanų normų.
