Atrodo keista, nes dviejų didžiausių rinkos dalyvių – „Euronav NV“ ir „Frontline Ltd.“ – akcijos nuo vasario pradžios stabiliai kyla. Taip yra todėl, kad naftos tanklaivių sektorius tampa koronaviruso vakcinų vajaus epicentru.
Koronavirusas nusiaubė tiek pasaulinę naftos paklausą, tiek pasiūlą, ir šiuo metu mokesčiai, kuriuos tanklaivių savininkai ima už atskirų krovinių pristatymą, yra tiesiog pragaištingi. Tačiau pramonės vadovai, laivų brokeriai ir analitikai vienbalsiai tvirtina, kad yra priežasčių optimizmui: kuo daugiau naftos dabar nepateks į rinką, tuo smarkesnis bus sugrįžimas, kai vakcinacijos programos padės atgaivinti pasaulinę naftos paklausą – o su ja ir krovinių srautus.
„Tikriausiai niekada nebeišvysime tokio tanklaivių paklausos augimo, kokio turėtume sulaukti per ateinančius devynis mėnesius, – teigia Eirikas Haavaldsenas, Oslo „Pareto Securities AS“ laivybos analitikas. – Po šešių mėnesių turėsime didesnę OPEC+ produkciją, kadangi pradėjus veikti vakcinoms ir atsigaunant ekonomikai pasaulis suvartos žymiai daugiau naftos.“
Sugrįžimas
Šis optimizmas jau prasiskverbė į naftos rinką. Bankai, įskaitant „Goldman Sachs Group Inc.“, „Citigroup Inc.“ ir „JPMorgan Chase & Co.“, per pastaruosius mėnesius visi kaip vienas padidino žaliavų kainų prognozes, tikėdamiesi audringos paklausos vasarą, kai vakcinacijos programos pradės daryti poveikį.
Tarptautinė energetikos agentūra teigia, kad pasauliniai naftos vartojimo rodikliai iki metų pabaigos vėl priartės prie 100 milijonų barelių per dieną, t. y. maždaug 6 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Trečiadienio ataskaitoje agentūra pranešė, kad sustiprėjus naftos rinkoms OPEC+ galėtų greitai sugrąžinti ankstesnę pasiūlą.
Kol kas didžiausių pramonės tanklaivių tarifai stagnuoja. OPEC ir jos sąjungininkės šio mėnesio pradžioje nustebino rinkas, pratęsdami dabartinį produkcijos mažinimą bent mėnesiui ilgiau nei tikėjosi naftos rinka.
Naftos tanklaiviai, besivaržantys dėl 2 milijonų barelių krovinių gabenimo iš Artimųjų Rytų į Kiniją, nuo vasario pradžios užsakomųjų reisų rinkoje prarado vidutiniškai 2800 dolerių per dieną, rodo „Baltic Exchange“ duomenys.
Šiuos skaičius galima palyginti su maždaug 250 000 dolerių per dieną uždarbiu prieš metus, kai dėl naftos rinkos nuosmukio naftos prekybininkai pradėjo sandėliuoti degalus jūroje – bet kuriame laive, kokį tik galėjo gauti.
Kitos laivybos rinkos dalys jau atsigauna. „Baltic Dry Index“ – laivų, gabenančių tokias žaliavas kaip anglis ir geležies rūda, matuoklis – siekia aukščiausius rodmenis per penkis mėnesius, o jūrinių konteinerių gabenimo tarifai taip pat išaugo, nes didėja pasaulinės atsargos.
Esama ženklų, kad tanklaivių savininkai taip pat tikisi sulaukti geresnių laikų. Paprastai toks katastrofiškas uždarbis performuotų laivybos paslaugų pasiūlą – laivai būtų paliekami Indijos, Bangladešo ir Pakistano paplūdimiuose kaip metalo laužas arba nenaudojami stovėtų Indonezijos ir Malaizijos įlankose bei uostuose.
Kol kas neatrodo, kad galėtų nutikti viena arba kita – nepaisant to, kad šiuo metu laivų metalo laužo vertė yra didžiausia nuo 2014 m. pabaigos.
Kita vertus, yra statoma palyginti nedaug naujų laivų, o tai sumažina kai kurių savininkų motyvaciją pasiduoti menkiems dabartiniams tarifams.
Laivų pasiūlos perspektyvos yra didžiausios nuo 2003 m., teigia Frode Morkedalis, „Clarksons Platou AS“, didžiausio pasaulyje laivų brokerio padalinio, analitikas. Paklausos perspektyvos taip pat atrodo pozityviai.
„Laivyba atsveria pasaulio ekonomiką ir žaliavų kainas, – pažymi F. Morkedalis. – Tikimasi, kad tanklaivių rinka greitai atsigaus.“
