Po precedento neturinčio normų mažinimo laikotarpio, kai buvo siekiama paramstyti ekonomikas, nustekentas „Covid-19“, dabar tikimasi, kad Brazilija padidins normas jau šią savaitę, o Nigerija ir Pietų Afrika netrukus paseks jos pėdomis, skelbia „Bloomberg Economics“. Rusija jau nustojo taikyti lengvatas (anksčiau nei tikėtasi), o Indonezija greičiausiai padarys tą patį.

Ką tai reiškia: atsinaujinusį optimizmą dėl pasaulio ekonomikos perspektyvos, kurio priežastis – didesnės JAV paskatos. Tai skatina žaliavų kainų infliaciją ir pasaulinių obligacijų pajamingumą, tačiau atsiliepia besivystančių šalių valiutoms, nes kapitalas suteka kitur.

Šitoks politikos posūkis skaudžiausiai palies tas ekonomikas, kurios vis dar nepajėgia atsigauti arba kurių skolų našta pandemijos metu išaugo. Be to, augant vartotojų kainoms, įskaitant maisto išlaidas, dėl kurių padidės palūkanų normos, labiausiai nuskriausti gali likti neturtingiausi pasaulio žmonės.

„Kalbėdami apie nelygybę, turime kalbėti apie maisto produktų kainų istoriją, apie infliacijos istoriją, nes patiriamas šokas daro labai nevienodą poveikį, – interviu sakė Pasaulio banko vyriausioji ekonomistė Carmen Reinhart, kaip rizikos šalis paminėdama Turkiją ir Nigeriją. – Tai, ką matome, yra visa serija palūkanų normų didinimo veiksmų, kol besivystančios rinkos mėgina susidoroti su valiutos devalvacijos padariniais ir apriboti infliacijos kilimą.“

Investuotojai nesnaudžia. „MSCI Emerging Markets“ valiutų indeksas 2021 m. nukrito 0,5 proc., nors pernai pakilo 3,3 proc. „Bloomberg“ žaliavų indeksas šoktelėjo 10 proc., o nerafinuota nafta pasiekė aukščiausią lygį per beveik dvejus metus.

Palūkanų normų didinimas besivystančioms rinkoms kelia problemų dėl skolų augimo, susijusio su pandemija. Bendra negrąžinta skola besivystančiame pasaulyje pernai pakilo iki 250 proc. viso bendro šių šalių vidaus produkto, kol vyriausybės, kompanijos ir namų ūkiai visame pasaulyje surinko 24 trln. dolerių, kad kompensuotų pandemijos sukeltą nuosmukį. Labiausiai išaugo Kinijos, Turkijos, Pietų Korėjos ir Jungtinių Arabų Emyratų skola.

Ką sako „Bloomberg Economics“

„Besivystančių rinkų centrinių bankų laukia permainos. Deja, metas nesėkmingas – dauguma besivystančių rinkų dar nėra visiškai atsigavusios po pandemijos sukeltos recesijos“, – teigia Ziadas Daoudas, vyriausias besivystančių rinkų ekonomistas.

Mažai tikėtina, kad skolų našta artimiausiu metu palengvės. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija bei Tarptautinis valiutos fondas, tarp kitų organizacijų, perspėjo vyriausybes neatimti paskatų pernelyg greitai. „Moody’s Investors Service“ sako, kad šią dinamiką matysime dar ilgai.

„Nors turto kainos ir skolų emitentų patekimo į rinką galimybės iš esmės jau atsigavo po šoko, finansinių svertų rodikliai pasikeitė ilgam, – praėjusią savaitę ataskaitoje rašė Colinas Ellisas, Londono reitingų kompanijos vyriausiasis kreditų pareigūnas, ir Anne Van Praagh, fiksuotųjų pajamų generalinė direktorė iš Niujorko. – Tai ypač akivaizdu pažvelgus į kai kurias valstybes, kurios išleido precedento neturinčias sumas kovai su pandemija ir ekonominės veiklos palaikymui.“

Besivystančių rinkų perspektyvas dar labiau komplikuoja tai, kad daugelyje jų vakcinos platinamos lėčiau nei kitur. „Citigroup Inc.“ mano, kad šios ekonomikos visuomenės imunitetą galės išvystyti tik kažkuriuo metu tarp šių metų trečiojo ketvirčio pabaigos ir 2022 m. pirmojo pusmečio. Išsivysčiusios ekonomikos tai turėtų padaryti iki 2021 m. pabaigos.

Greičiausiai pirmoji kursą pakeis Brazilija. Prognozuojama, kad trečiadienį susitikę politikos formuotojai etaloninę normą padidins 50 bazinių punktų iki 2,5 proc. Turkijos centrinis bankas, kuris jau pradėjo palūkanų normų didinimą, kad paskatintų lirą ir sutramdytų infliaciją, susirinkimą sušauks kitą dieną – tikimasi 100 bazinių punktų padidėjimo. Penktadienį Rusija taip pat gali pranešti ketinanti imtis griežtesnės politikos.

Nigerija ir Argentina palūkanų normas gali padidinti jau antrąjį ketvirtį, skelbia „Bloomberg Economics“. Rinkos rodikliai rodo, kad politikos sugriežtinimo tikimasi ir Indijoje, Pietų Korėjoje, Malaizijoje bei Tailande.

„Atsižvelgiant į aukštesnius pasaulinius rodiklius ir tai, kad kitais metais gali sustiprėti pagrindinė infliacija, daugeliui centrinių bankų prognozuojame pinigų politikos normalizavimą įvyksiant 2022 m., kitaip tariant, paankstiname buvusias 2022 m. pabaigos arba 2023 m. prognozes, – pirmadienio ataskaitoje rašė „Goldman Sachs Group Inc.“ analitikai. – Kalbant apie RBI, šiųmetinis likvidumo sumažėjimas gali peraugti į drąsų ciklą kitais metais, atsižvelgiant į greitesnį atsigavimą ir didelę bei klampesnę pagrindinę infliaciją.“

Kai kurios šalys visgi yra geresnėje pozicijoje ištverti audrą nei 2013 m., kai kilo vadinamoji „nuosmukio panika“, o nerimas dėl JAV paskatų sumažinimo lėmė kapitalo nutekėjimą ir staigias permainas užsienio valiutų rinkose. Besivystančiose Azijos rinkose centriniai bankai sukūrė kritinius rezervus, pernai prie užsienio valiutų atsargų pridėdami 468 mlrd. dolerių (daugiausia per aštuonerius metus).

Vis dėlto aukštesni rodikliai įstums į sunkią padėtį tokias šalis kaip Brazilija ir Pietų Afrika, kurioms ir taip nesiseka stabilizuoti per praėjusius metus susikaupusią skolą, praeitos savaitės ataskaitoje rašė Sergi Lanau ir Jonathanas Fortunas, Vašingtone įsikūrusio Tarptautinių finansų instituto ekonomistai.

„Palyginti su išsivysčiusiomis rinkomis, žemos palūkanų normos besivystančioms rinkoms suteikia ribotą erdvę, – teigė jie. – Aukštesnės palūkanų normos smarkiai sumažins fiskalinę erdvę. Tik sparčiai besivystančios Azijos rinkos galės sau leisti pirminį deficitą ir vis tiek stabilizuoti skolas.“

Tarp labiausiai rizikuojančių – rinkos, kurios vis dar yra priklausomos nuo skolų užsienio valiuta, tokios kaip Turkija, Kenija ir Tunisas, pranešime teigė Williamas Jacksonas, Londono „Capital Economics“ vyriausiasis besivystančių rinkų ekonomistas. Vis dėlto valstybės obligacijų vietine valiuta pajamingumas taip pat pakilo, o tai labiausiai pakenkė Lotynų Amerikos ekonomikoms, pridūrė jis.

Kitos besivystančios rinkos gali būti priverstos atidėti savo pačių fiskalines priemones po to, kai bus pradėtas įgyvendinti JAV 1,9 trln. dolerių skatinamasis planas, kurio pavojus „Nomura Holdings Inc.“ pabrėžė daugiau nei prieš mėnesį.

„Vyriausybės gali susigundyti ir paklausyti Janet Yellen raginimo šiais metais drąsiai veikti fiskalinės politikos srityje ir toliau laikytis didelio ar dar didesnio fiskalinio deficito, – neseniai paskelbtoje ataskaitoje rašė Robas Subbaramanas, Singapūro „Nomura“ pasaulinių rinkų tyrimų vadovas. – Tačiau šitokia strategija būtų pavojinga.“

Besivystančių šalių vyriausybių tempiama grynoji palūkanų našta yra daugiau nei tris kartus didesnė nei išsivysčiusių šalių, negana to, besivystančios rinkos yra labiau linkusios į infliaciją ir priklausomos nuo išorinio finansavimo, pridūrė jis.

Neskaitant Pietų Afrikos, „Nomura“ išskyrė Egiptą, Pakistaną ir Indiją kaip rinkas, kuriose grynosios palūkanos už valstybės obligacijas nuo 2011 iki 2020 m. smarkiai išaugo.