Naftos kainos nuo lapkričio pradžios išaugo 75 proc., kadangi didžiosios ekonomikos skiepija savo gyventojus, atidaro per pandemiją neveikusias gamyklas ir užveda lėktuvų variklius. Varis, kuris yra naudojamas visur, pradedant automobiliais ir baigiant skalbimo mašinomis ir vėjo jėgainėmis, šiandien kainuoja tiek, kiek paskutinį kartą kainavo prieš dešimtmetį. Nuo praėjusios gegužės maisto kainos kiekvieną mėnesį šokteli į viršų.
Eksportuotojams tai tapo proga prisikimšti kišenes. Grynųjų pinigų potvynis džiugina energijos milžinus, tokius kaip Saudo Arabija ir Rusija, kurių vyriausybėms tenka dorotis su vidaus iššūkiais.
Tačiau visada yra dvi prekybos pusės. Kai kurios nuo importo priklausomos šalys jaučia spaudimą obligacijų ir valiutų rinkose. Kylančios kuro kainos Brazilijos valstybinės naftos kompanijos vadovui kainavo darbą. Jos paskatino Indiją – trečiąją pagal dydį pasaulyje naftos žaliavos importuotoją – paraginti OPEC+ padidinti naftos gavybą ir kilstelėjo Turkijos infliacijos lygį aukščiau 15 proc. ribos.
„Goldman Sachs Group Inc.“ ir kai kurie Volstrito varžovai kalba apie naują žaliavų „superciklą“. Šis superciklas savo ruožtu didina žalingos infliacijos spektrą – ir turtingesnės šalys taip pat nėra apsaugotos.
Jungtinės Karalystės vyriausybė žengė žingsnį atgal, atsisakydama didinti benzino mokestį, kuris dar labiau nustekentų karantino išvargintus vairuotojus. JAV Teksaso naftos gręžėjai ir Kukurūzų juostos fermeriai šioje situacijoje gal ir laimi, tačiau kiti, įskaitant technologijų milijardierius, jaučia spaudimą. Elonas Muskas kalnakasių kone maldavo iškasti daugiau nikelio – metalo, kurio jam reikia gaminti „Tesla Inc.“ elektrinių transporto priemonių baterijas.
Laimėtojai
Praėjusių metų karantinai ir žaliavų nuosmukis kirto Australijai, kuri išgyveno pirmąją recesiją per beveik tris dešimtmečius. Tačiau vyriausybė gali tikėtis spartaus atsigavimo 2021-aisiais. Geležies rūdos, pagrindinio australų eksporto, pardavimai gruodžio mėnesį pasiekė rekordinį lygį, ten pat juda ir kviečių pardavimai, o galvijų augintojai vos spėja tenkinti išaugusią jautienos paklausą.
Australijos doleris nuo lapkričio pabaigos buvo sėkmingesnis už bet kurią kitą pagrindinę valiutą ir 5 proc. sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu.
Ne viskas klostosi sklandžiai. Dėl diplomatinių nesutarimų Kinija uždraudė australiškas prekes – pradedant anglimi ir variu ir baigiant vynu bei omarais. Vis dėlto geležies rūdos buvo pasigailėta, kadangi Pekinas negali gauti pakankamai šio plieno gamybos ingrediento iš kitur. Dėl šios priežasties prekybos nesutarimai Australijai praėjusiais metais kainavo tik apie 3 milijardus dolerių – nedidelę sumą šaliai, kurios siuntos į Kiniją nuo maždaug 5 milijardų dolerių kasmet šio amžiaus pradžioje išaugo iki 120 milijardų dolerių.
Didžiausios pasaulyje vario gamintojos Čilės santykinė stiprybė finansų rinkose taip pat buvo akivaizdi. Pesas – vienintelė pagrindinė Lotynų Amerikos valiuta, kuri per pastaruosius tris mėnesius sustiprėjo dolerio atžvilgiu, o Čilės akcijų rinka buvo viena iš gyvybingiausių pasaulyje.
Pandemija užklupo šalį vos pastovinčią ant kojų. Ji buvo ką tik išgyvenusi keletą mėnesių smurtinių demonstracijų dėl socialinės neteisybės ir augančių gyvenimo išlaidų. Tada virusas sujaukė pasaulinę prekybą ir iškėlė didžiausią ekonominį iššūkį Čilei nuo tada, kai prieš tris dešimtmečius ji sugrįžo prie demokratinės santvarkos. Vario kainos smuko.
Tačiau nuosmukis truko neilgai, nes po Kinų naujųjų metų atostogų Kinijos gamyklos vėl ėmė plušėti. Pirmą kartą per maždaug dešimtmetį šio raudono metalo kainoms viršijus 4 dolerius už svarą, Čilės finansai pagaliau taisosi. Vario eksportas vasario mėnesį siekė 3,9 milijardus dolerių, t. y. 42 proc. daugiau nei sausį.
Reikalai panašiai klostosi ir Zambijoje, kurios beveik 80 proc. eksporto pajamų remiasi variu. Šaliai desperatiškai reikėjo pinigų po to, kai prasidėjus pandemijai ji pirmoji iš Afrikos valstybių neįvykdė savo euroobligacijų įsipareigojimų.
Prezidentas Edgaras Lungu rugpjūtį dalyvaus rinkimų kovoje ir bandys gauti Tarptautinio valiutos fondo paramą, pertvarkyti Kinijos paskolas ir pažaboti kylančias maisto kainas, dėl kurių infliacija paspartėjo iki 22 proc.
Sausio mėnesį šalis įsigijo vietines „Glencore Plc“ operacijas už, kaip dabar aiškėja, visai palankią kainą, o pasauliniai investuotojai pradėjo darytis vis aktyvesni. Zambijos dolerio skola tarp apytikriai 75 besivystančių rinkų, kurias stebi „Bloomberg Barclays“ indeksai, šiemet augo stipriausiai.
Praėjusiais metais nukentėjo visos naftos valstybės, bet ypatingai – Irakas. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, jo ekonomika smuko maždaug 11 proc., daugiau nei praktiškai bet kurio kito didžiojo naftos eksportuotojo. Vyriausybė negalėjo laiku sumokėti mokytojams ir valstybės tarnautojams, o irakiečiai išėjo į gatves protestuoti prieš elektros energijos tiekimo trikdžius, neremontuojamas ligonines, netaisomus kelius ir darbo vietų trūkumą.
Padėtis sukėlė problemų OPEC, kurioje Irakas yra antrasis pagal dydį naftos gamintojas. Kiti nariai, įskaitant Saudo Arabiją, kritikavo Bagdadą dėl nepakankamo gamybos sumažinimo, kol kartelis bandė sustiprinti kainas.
Atsigavus žaliavų rinkai, Irako mėnesinės fiskalinės pajamos išaugo iki 5 milijardų dolerių nuo maždaug 3 milijardų dolerių 2020 m. antrajame ketvirtyje. Tai vis dar gerokai žemiau to, ko reikia valstybės biudžetui subalansuoti, tačiau visgi šioks toks atokvėpis.
Pralaimėtojai
Nors Kinija – pagrindinė visos pasaulio produkcijos, pradedant nafta ir cinku ir baigiant maistu, gamintoja, ji taip pat yra svarbiausia žaliavų pirkėja ir beveik viena pati buvo atsakinga už pastarąjį „superciklą“, kuris pasibaigė maždaug prieš dešimtmetį. Spartus antrosios pagal dydį pasaulio ekonomikos atsigavimas nuo koronaviruso – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šįkart kyla energijos, metalų ir žemės ūkio produktų kainos.
Vis dėlto augimas galės tęstis tik tol, kol neįsikišo prezidentas Xi Jinpingas ir Komunistų partija. Maisto atsargų ir kiaulienos kainų tema buvo nagrinėjama šį mėnesį vykusiame kasmetiniame Nacionaliniame liaudies kongrese. Vyriausybė paskelbė penkerių metų planą, kaip padidinti pasėlių ir gyvulininkystės produkciją.
Egiptas, kaip didžiausias pasaulyje kviečių pirkėjas ir naftos importuotojas, kas kartą nukenčia pakilus žaliavų kainoms. Tai taip pat politiškai opi tema, nes milijonai žmonių yra priklausomi nuo subsidijuojamos duonos. Arabų pavasario sukilimai prieš dešimtmetį iš dalies buvo sukelti pakilusių maisto kainų. Tąsyk egiptiečiai nuvertė ilgametį šalies vadovą Hosnį Mubaraką.
Iki šiol prezidento Abdelio Fattaho el-Sisi vyriausybei pavyko infliaciją suvaldyti. Egiptas bando apsisaugoti nuo didesnių naftos kainų įsigydamas daugiau apsidraudimo sandorių, be to, užsienio investuotojai vis dar perka vietines obligacijas. Tačiau „Bloomberg“ analitikų apklausa rodo, kad bendrasis vidaus produktas šiemet pakils tik 2,9 proc., arba maždaug perpus silpniau už prognozuojamą pasaulio ekonomikos atsigavimą.
Didesnės maisto ir kuro kainos jau paskatino socialinius neramumus Pakistane, o opozicinės partijos pernai surengė nacionalinius mitingus, kad paragintų ministrą pirmininką Imraną Khaną atsistatydinti. Jo vyriausybė į reikalavimus sureagavo praėjusį mėnesį 25 proc. padidindama atlyginimus valstybės tarnautojams.
Visgi spaudimas iš esmės nemažėja, o I. Khanas šį mėnesį tik per plauką laimėjo parlamento balsavimą dėl pasitikėjimo. Ekonominis įmonių užsidarymo ir socialinių suvaržymų, kuriais siekiama sustabdyti viruso plitimą, poveikis dar sustiprės tuo atveju, jei žaliavos ir toliau brangs ir padidins Pakistano importo sąskaitą, mat šalis praktiškai neturi nei savo naftos, nei mineralų.
Jei tokios didelės valstybės kaip Egiptas ir Pakistanas vargsta su žaliavų ciklu, ko norėti iš mažesnių šalių. Dominikos Respublika – didžiausia ekonomika Karibų jūros regione, tačiau jos bendrasis vidaus produktas yra vos didesnis už Naujojo Hampšyro, o kylančios kuro kainos smogia turizmo pramonei nespėjus atsigauti po pandemijos.
11 milijonų žmonių valstybė yra labai priklausoma nuo importo. Neskaitant benzino ir dyzelino transporto priemonėms, didžiąją elektros energijos gamybos dalį sudaro importuojamos gamtinės dujos, anglis ir mazutas.
Į ankstesnius žaliavų kainų bumus Dominika reagavo maisto subsidijomis. Tačiau šį kartą, atsižvelgiant į ištemptus finansus, tai padaryti gali būti sudėtinga. Dominikos dolerio obligacijos šiemet prarado 9 proc., taigi šalis yra viena iš prasčiausiai besivystančių rinkų.
