Žaliavinių prekių, tokių kaip sojos pupelės ar varis, pramonėse, pavyzdžiui, transportavimo, ir tokiose šalyse kaip Brazilija kainos sparčiai auga. Tai lemia visa eilė priežasčių: COVID-19 sukelti trikdžiai, politikos atsakas ar išaugusi paklausa, susijusi su atsigavimo lūkesčiais. Nė vienos iš šių priežasčių neužtenka pakreipti debatus dėl infliacijos viena ar kita kryptimi.
„Vanagiškos“ politikos šalininkai teigia, kad šiandien susidarę infliacijos židiniai jau ryt peraugs į visuotinį kainų augimą, skatinimo priemonėms tik pakurstant šį procesą. Skeptikai mano, kad kainų augimą didžiąja dalimi kursto laikini staigūs protrūkiai arba kliūtys, ir primena, kad panašūs pavojaus varpai skambėjo po 2008 m. krizės, kai infliacija taip niekad ir neišryškėjo.
Žemiau nurodoma, kuriose vietovėse jau užfiksuoti kainų šuoliai, taip pat, kaip tai susiję su bendresniu infliacijos vaizdu.
Metalai
Vyriausybės, stengdamosi atgaivinti pandemijos nualintas ekonomikas, skyrė lėšų infrastruktūros projektams ir suteikė finansinę paramą namų ūkiams, kurie išleido dalį pinigų elektroninei įrangai. Abi šios priemonės siejamos su išaugusia metalų paklausa, dar labiau pakursčiusia kainų augimą.
Vario kainos auga beveik metus, jų augimas, paspartėjęs vasarį, kovą kiek sulėtėjo. Geležies rūdos ir nikelio kainos taip pat pasiekė daugiametes aukštumas, o plienas per pastaruosius šešis mėnesius pabrango daugiau nei dvigubai.
Augant metalų kainoms, padidėjo ir gamintojų išlaidos. Tai viena iš priežasčių, nulėmusių aukštesnius nei prognozuota Kinijos gamintojų kainų rodiklius, paskelbtus šią savaitę.
Tokia metalų kainų dinamika yra „senosios ekonomikos kerštas“ – pandemijos inspiruoti skatinimo priemonių paketai paskatino ilgalaikio naudojimo vartojimo reikmenų pirkimus, – ir taip pat byloja apie paklausias naująsias ekologiškos ekonomikos iniciatyvas, kurioms per artimiausią dešimtmetį numatyta apie 16 trln. JAV dolerių kapitalo išlaidų, „Bloomberg Television“ sakė Jeffas Currie‘is, „Goldman Sachs“ žaliavinių prekių tyrimų pasaulinėse rinkose vadovas.
Puslaidininkiai
Puslaidininkiai yra pagrindinis daugelio prekių, itin paklausių per šiuos karantinų ir darbo iš namų metus, komponentas. Jie naudojami įvairiausių įrengimų, nuo nešiojamųjų kompiuterių iki televizorių ir vaizdo kamerų, gamyboje. Kai kurių jų rūšių, pavyzdžiui, atminties lustų, kainos šiais metais pastebimai išaugo.
Išaugusi paklausa sukėlė tiekimo krizę, kurią apsunkino geopolitinė situacija. Dominuojantys rinkos žaidėjai 400 mlrd. dolerių vertės pramonėje yra Taivanas ir Pietų Korėja, o jų eksportas vis dažniau patenka į kryžminę JAV-Kinijos ugnį, – kinų gamintojams taikomos sankcijos suteikia papildomą impulsą pasaulinių kainų augimui.
To rezultatas – nusivylimas ir didesnės kainos pirkėjams. „Tesla Inc.“ teko pristabdyti gamybos linijas. Vokietijos automobilių dalių gamintoja „Continental AG“ pranešė, kad komponentų trūkumas bendrovei greičiausiai kainuos apie 200 mln. eurų.
Maistas
Popandeminis atsigavimas yra viena iš maisto kainų kilimo priežasčių visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Kinijos vidaus ekonomikos atsigavimas skatina didesnę sojų pupelių paklausą, – pastarųjų kainos per metus išaugo daugiau nei 60 procentų. Yra daugybė ir kitų priežasčių, tokių įprastų veiksnių kaip sausros ir ligos. Kinijoje afrikinio kiaulių maro protrūkis gali sukelti panašią krizę, kokia ištiko praėjusiais metais, kai virusas nugaišino dešimtis milijonų kiaulių Azijoje.
Maisto kainos yra ypač svarbios politikos formuotojams besivystančiose rinkose, kur jos sudaro neproporcingai didesnę dalį išlaidų ir kur daug daugiau namų ūkių gresia badas. Filipinuose, kur maisto kainos priartino infliaciją link 5 proc., vyriausybė nustatė viršutines kainų ribas.
Energija
Viliantis stipresnio atsigavimo, kuris leistų daugiau keliauti, nafta taip pat reaguoja į tiekimo ribojimą, gamintojams nusprendus riboti gamybą. Tai padėjo žaliavinės naftos kainoms priartėti prie 70 JAV dolerių už barelį, lygio, neregėto per beveik dvejus metus. Tokia dinamika kelia grėsmę besiformuojančioms šalims, priklausomoms nuo importuojamų energijos išteklių, pavyzdžiui, Turkijai ir Indijai. Tai, savo ruožtu, gali pakurstyti didesnį jų prekybos bei biudžeto deficitą, ir tuo pačiu atbaidyti investuotojus bei susilpninti valiutas.
Didesnės kuro kainos gąsdina vairuotojus visame pasaulyje ir atsiliepia beveik kiekvienam ekonomikos aspektui. Tarkim, Brazilijoje ir Meksikoje, suskystintų naftos dujų (SND) kanistrai, naudojami maisto gamybai skurdesniuose namų ūkiuose. – turtingesnės šeimos veikiau integruotos į gamtinių dujų tinklus, – šiais metais kainuoja brangiau.
Būsto rinka
Žemos palūkanų normos ir paplitęs darbas iš namų kursto nekilnojamojo turto rinkos bumą daugelyje valstybių, ypač Jungtinėse Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje.
Iki šiol faktiškai nepastebėta analogiško nuomos mokesčio kilimo – bet tik kol kas. Kai parodė naujausias Niujorko federalinio atsargų banko atliktas tyrimas, nuomos kaina, manoma, iki kitų metų vasario šoktelės devyniais procentais. Nenumatytos namų savininkų pajamos ir aukštesnės kainos nuomininkams sudaro sąlygas plėstis nelygybei.
Kinijoje aukščiausioji bankų reguliavimo institucija atvirai sunerimo dėl galimo burbulo rizikos nekilnojamojo turto rinkose, atkreipdama dėmesį į „labai pavojingą“ spekuliacinio pirkimo tendenciją, ir perspėjo, kad gali prireikti griežtesnės politikos norint pažaboti kreditavimą.
Transportavimas
Konteinerių trūkumas pastaraisiais mėnesiais kelia pervežimo kainas, todėl nerimaujama, kad importuojamų prekių kaina gali išaugti. Vyriausybės ir verslovės bando spręsti šią problemą. Valstybinė bendrovė „Indian Railways“ pergabeno tuščius konteinerius iš jūros uostų į vidaus sandėlius nemokamai, tuo tarpu vienas Vokietijos prekybos centrų tinklas apsvarstė variantą transportuoti importuojamas iš Kinijos prekes sunkvežimiais.
Vokietijos chemijos pramonės milžinė BASF SE, padidinusi kainas klientams 7 proc. ketvirtąjį ketvirtį, teigia patirianti sunkumų dėl konteinerių krizės, kaip ir dėl aukštesnių tauriųjų metalų kainų. Įvairaus profilio JAV mažmenininkai praneša apie logistines problemas, kurios gali sukelti kainas jų parduotuvėse. Transportavimo kainos nėra įtrauktos į JAV importo kinas, todėl sunkiau įvertinti, kokia bus galutinė kaina vartotojui.
Brazilija
Brazilijos infliacijos rodiklis šių metų vasarį šoktelėjo iki 5,2 proc., beveik dvigubai nei prieš šešis mėnesius, ir tokios aplinkybės verčia politikos formuotojus keisti kursą.
Šalis pandeminės paramos programai išleido daugiau lėšų nei beveik bet kuri kita besivystanti ekonomika, pagal praėjusiais metais pasiektą biudžeto deficitą – beveik 14 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – prilygdama JAV. Be to, ji pagarsėjo vienu iš galingiausių COVID protrūkių pasaulyje ir smarkiai atsilieka vakcinacijos procese, – tad minėtos priemonės greičiausiai bus tęsiamos ir 2021-aisiais. Tokio masto išlaidos susilpnino valiutą ir pakurstė susirūpinimą dėl infliacijos. Dar prieš kelias savaites šalies centrinis bankas kalbėjo apie ketinimus ilgesnį laiką išlaikyti palūkanų normas ties rekordiškai žemu 2 proc. lygiu. Dabartinėmis prognozėmis, palūkanų normos turėtų būti pakeltos kitą savaitę.
Nors Brazilija tam tikrais esminiais atžvilgiais nukrypsta nuo įprastų normų, būtent dėl tokios įvykių grandinės nerimauja politikos formuotojai bei investuotojai ir kitose besiformuojančiose rinkose – galbūt net kai kuriose išsivysčiusiose.
