Dabar Ch. Robertsonas prognozuoja, kad per artimiausius dvejus metus toks ciklas vėl pasikartos.
Turkijos aktyvų vertei sparčiai augant, šalies valiuta lira tapo efektyviausia valiuta nuo lapkričio mėnesio, kai buvo įgyvendintos pertvarkos šalies centriniame banke ir finansų ministerijoje. Tokį augimą palaikė kai kurie investuotojai, įsitikinę, kad prezidentas Recepas Tayyipas Erdogans leis naujajai komandai vykdyti tradicinę pinigų politiką po kelerius metus trukusių nesėkmingų pastangų suvaldyti infliaciją, kartu išlaikant žemas palūkanų normas.
Ch. Robertsonas, „Renaissance“ vyriausiasis ekonomistas, atsakingas už pasaulines operacijas Londone, nėra tuo tikras. Štai keletas jo argumentų iš trečiadienį su juo surengto interviu.
Staigaus augimo ir greito nuosmukio ciklas
„Pagal dabartinį mano scenarijų, mes grįšime prie dar vieno spartaus augimo ir staigaus nuosmukio ciklo; antrąjį šių metų pusmetį sumažinus palūkanų normas, smarkiai paspartės kreditų augimas 2022 metais, kaip tik artėjant 2023 metais numatytiems prezidento rinkimams, o tada sulauksime dar vieno kracho.“
Ar šis kartas kitoks?
Mes daugybę kartų matėme, kaip R.T. Erdoganas buvo įtikintas, jog jis turi kažko imtis. Kaskart kaina pakildavo ir pelnas tapdavo vis trumpalaikiškesnis. Šiandien, pažvelgę į palūkanų normas pasauliniu mastu, matysime, kur yra atsidūrusi Turkija. Visose kitose pagrindinėse besivystančiose rinkose palūkanų norma šiuo metu nesiekia 5 procentų, išskyrus Turkiją.
Aš nelabai tikiu, kad R. T. Erdoganas išmoko šią pamoką. Jo komentarai, nuskambėję vos prieš savaitę, vėl leidžia manyti, kad taip, jis kol kas jaučiasi atsakingas, bet vos tik jis turės progą ir, be abejonės, prieš pat 2023 metų rinkimus, Turkija ir vėl greičiausiai imsis kreditų augimo modelio.“
Pasirinkimai
„Turkija ir vėl turi pasirinkimą. Ji vis dar turi pigią valiutą; ji gali laikytis į eksportą orientuotą modelio, kuris palaikys jos einamąją sąskaitą ir įlies dolerių bei eurų, o šie, savo ruožtu, galės būti panaudojami investicijoms. Būtų puiku, jeigu centrinis bankas sugebėtų stabiliai kontroliuoti infliaciją per ilgą aukštų palūkanų normų ir tuo pačiu metu pigios valiutos, palaikančios eksportą ir padedančios perbalansuoti vartotojišką Turkijos ekonomikos politiką, laikotarpį. Tai būtų geresnis ilgalaikis scenarijus Turkijai, bet mažiau palankus augimo prasme. Pagal tokį augimo scenarijų galima tikėtis 3-4 proc. augimo per metus, vietoj 6 ar 7 proc. augimo per kelerius metus, po kurio sektų krachas.“
Infliacijos kontrolė
„Rinkos ilgainiui patikrins, kiek vertos ilgalaikės teigiamos realiosios palūkanų normos. Šiuo metu mes net neturime teigiamų palūkanų normų: centrinio banko norma maždaug atitinka infliaciją. Rinkos gali susitaikyti, kad infliacija rimsta dėl padidintų normų. Tačiau pagrindinė centrinio banko užduotis – išlaikyti realias normas orientuojantis į perspektyvinį bazinį lygį, ir vienintelis būdas, kaip jie gali įrodyti rinkai, kad jie tą daro, – iš tikrųjų tą daryti.“
Trumpesni ciklai
„Aš manyčiau, kad pakilimų ir smukimų ciklai dabar turėtų trukti trumpai, maždaug metus ar dvejus. Smarkus augimas neturėtų trukti penkerius metus. Galiausiai vis tiek įvyks sprogimas. (Anksčiau) bankai turėjo pakankamai indėlių paskoloms teikti, bet dabar jie jų tiek neturi. Jeigu jie nori skolinti, didelė dalis lėšų skolinamasi iš užsienio, o tada išorinė skola ima sparčiai augti, rinkos sunerimsta, ir lira gana greitai pajunta spaudimą.“
Karingos diskusijos
„Aš nemanau, kad dabar jie ką nors gali iš esmės padaryti. Kaip ir negalima tikėtis iš jų kokių nors verbalinių pareiškimų. Ir iš tiesų, pernelyg didelis palūkanų normų didinimas būtų klaida, nes to ekonomikai nereikia. Mano nuomone, kad infliacija nurims; būtų neprotinga dabar dar labiau kelti palūkanas. Geriausia, ką jie gali padaryti, – tai per eilę metų įrodyti, kad modelis pasikeitė.“
Liros perspektyvos
„Mano prognozėmis, liros vertė apie birželį sieks apie 7 už dolerį, nes centrinis bankas pirmąjį 2021 metų pusmetį ir toliau elgsis atsakingai, ir, spėčiau, maždaug gruodį R.T. Erdoganas ims spausti mažinti palūkanų normas. O tuo metu rinkos pasitikėjimas centrinio banko patikimumu vėl pradės slūgti.“
Besivystančio pasaulio modeliai
„Šiandien Egiptas vis dar moka išties aukštas palūkanų normas, nes užtruko pernelyg ilgai, kol rinka patikėjo, jog Egiptas keičiasi. Egiptui tai atsiėjo brangiai. Pastangos įrodyti, kad pokyčiai vyksta, lygiai taip pat brangiai kainuos ir Turkijai. Turkija turi užtikrinti užsienio ir vietos investuotojams patikimai teigiamą realią grąžą iš obligacijų bent dvejus-trejus metus, kad rinkos patikėtų, jog modelis pasikeitė.“
Ką pirkti
„Investuotojai į obligacijas, mano nuomone, gana sėkmingai prekiauja nuo lapkričio, bet į šį sektorių lėšos investuojamos keliems mėnesiams. Ši situacija lygintina su bitkoinu; kelis mėnesius sulauki geros grąžos, o tada krenti, nes negali tikėtis tokio didelio pasitikėjimo ilgesnį laiką. Manyčiau, Turkijos obligacijų vertė dabar yra gera, bet, aš ko gero, jas imčiau pardavinėti pirmąjį kitų metų pusmetį. Klausimas, kuris kiltų man šių metų antrąjį pusmetį, – kada parduoti?“
„Būtų puiku, jei paaiškėtų, jog aš klystu – vardan turkų, jų santaupų ir jų santykinės padėties pasaulyje. Turkija turi galimybę keistis. Turkija yra gerai išsivystyta pramoninė ekonomika su puikia, išsilavinusia darbo jėga. Pasitelkusi tinkamą politiką, ji galėtų pademonstruoti tvirto – galbūt geriausio – augimo istoriją Europos laiko zonoje per artimiausius dešimt metų.“
