Vien Londonas, kaip rodo naujausi tyrimai, per praėjusius metus neteko 700 000 gyventojų. Tai – bloga žinia Iždui, būstų nuomotojams ir galimybėms atsigauti po sunkiausio nuosmukio per pastaruosius tris šimtus metų.
„Yra rizika, kad tie žmonės nebegrįš, ir mes ne tik neteksime tam tikrų įgūdžių ir darbo jėgos, bet ir visam laikui prarasime dalį produkcijos, augimo ir mokestinių pajamų, – sakė Londono Karaliaus koledžo ekonomikos profesorius Jonathanas Portesas, kurio vertinimu išvykę gali būti daugiau nei milijonas užsienio darbuotojų. – Atsižvelgiant į tai, kaip migracija, ypač Londone, paskatino ekonomikos augimą, ši žinia gali būti išties prasta.“
Iždo kancleris Rishi Sunakas ir Biudžeto atsakomybės biuras su kai kuriomis iš šių realijų susidurs dar šiais metais – ir galbūt jau kovo 3 d. biudžete. Iždui mažiau migrantų reiškia mažiau ekonominės produkcijos ir mažiau mokestinių įplaukų, kurios padėtų susimokėti susikaupusias didžiules skolas ir padėti žmonėms bei įmonėms tvarkytis su „Covid-19“ pasekmėmis.
Migracijos srautų mažėjimas pakeistų imigracijos politiką po dešimtmetį trukusių vyriausybės pastangų riboti atvykstančiųjų skaičių. Ilgainiui tai taip pat gali sustiprinti demografijos problemą, su kuria susiduria ne tik Jungtinė Karalystė, bet ir tokios šalys kaip Vokietija ar Japonija: kaip išlaikyti sparčiai senstančią populiaciją.
Teorinis scenarijus, kai migracija ne didėtų, bet mažėtų maždaug 100 000 per metus, po penkerių metų Jungtinei Karalystei gali kainuoti apytikriai 1 proc. produkcijos. Remiantis JK fiskalinės priežiūros tarnybos OBR bendrais paskaičiavimais, tai padidintų biudžeto deficitą 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto.
Užsienio darbuotojų praradimas trumpalaikėje perspektyvoje galėtų būti net naudingas. Nedarbas auga, o kai kurios ekonomikos šakos, įskaitant turizmą, nebeveikia mažiausiai šešias savaites. Kai šie apribojimai bus sušvelninti, „Brexit“ imigracijos sistema, apsunkinanti ES piliečių apsigyvenimą Didžiojoje Britanijoje, gali reikšti, jog dalis darbo vietų, kurias iki šiol užpildė žemos kvalifikacijos migrantai, bandys privilioti JK piliečius.
„Šiems darbams nebus suteikiamos ilgalaikio darbo vizos, – sakė Madeleine Sumption, Oksfordo universiteto Migracijos tyrimų skyriaus direktorė ir vyriausybės patarėja. – Vyriausybė aiškiai pasakė, kad netaikys daug išimčių.“
Užsienio darbuotojų migracija žymi staigų nukrypimą nuo pastarųjų dvidešimties metų tendencijos, kai imigracija sukūrė daugiau darbo vietų, pajamų universitetams ir aukštesnes apgyvendinimo išlaidas. Jau galima stebėti šio poslinkio pasekmes.
Nuomos kaina Londone pernai nukrito 8,3 proc., skelbia nekilnojamojo turto svetainė „Zoopla“. Nors įmonės tyrimų direktorė Grainne Gilmore nemėgina susieti šios tendencijos su migracija, yra žinoma, kad maždaug trys ketvirtadaliai neseniai atvykusių užsieniečių apsigyvena privačiai nuomojamuose būstuose.
Neįmanoma tiksliai pasakyti, kiek žmonių išvyko, nes pandemija apsunkina vyriausybės duomenų rinkimą. Statistikai iš esmės remiasi Darbo jėgos tyrimais, kurie rodo, kad trečiąjį ketvirtį užsienyje gimusių gyventojų skaičius buvo sumažėjęs beveik 900 000 ir siekė 8,3 mln.
Kai kurie sako, kad tikrasis vaizdas gali būti dar niūresnis. Praėjusį mėnesį vyriausybės finansuojamo Ekonominės statistikos kompetencijos centro tinklaraštyje J. Portesas ir jo bendraautorius Michaelas O’Connoras išvykusių darbuotojų skaičių įvertino maždaug 1,3 mln.: jų apskaičiavimais, Londonas galėjo prarasti apie 8 proc. savo populiacijos.
Ypač smarkiai nukentėjo turizmas ir mažmeninė prekyba. Užsienio darbuotojai šiuose sektoriuose sudarė atitinkamai 30 ir 18 proc. darbo jėgos.
„Mes vis dar laukiame verslo bankrotų ir aukšto nedarbo, todėl kol kas negalime pasakyti, kokios darbo jėgos gali reikėti, – sakė Kate Nicholls, lobistų grupės „UK Hospitality“ vadovė. – Geriausia, ką gali padaryti kancleris, tai suteikti finansinę paramą.“
ES piliečiams, kuriuos kadaise viliojo didesnio užmokesčio ir geresnio darbo perspektyva, pandemijos metu tapo akivaizdu, kad jų tėvynė anaiptol nenusileidžia Didžiajai Britanijai.
„Ekonominė plėtra šalyse, iš kurių tūkstantmečio pradžioje atvyko dauguma migrantų, iš tiesų pakankamai pozityvi, – pažymėjo profesorius Christianas Dustmannas, Londono universiteto koledžo Migracijos tyrimų ir analizės centro direktorius. – Jie galvoja: o tai kam man kažkur kraustytis? Lenkijoje ne blogiau nei Jungtinėje Karalystėje. Čia galiu rasti daugybę galimybių, todėl verčiau liksiu namuose.“
