Iš 9,3 mln. šalies gyventojų beveik pusė jau gavo bent vieną skiepo dozę: Izraelis parūpino daugiau „Covid“ vakcinų vienam gyventojui nei bet kuri kita pasaulio valstybė. Vakcinavimui negailima lėšų tikintis, kad tai padės atverti ekonomiką. Sekmadienį teatrams, sporto arenoms, viešbučiams ir sporto klubams buvo leista vėl įsileisti žmones, kurie, naudodamiesi „žalio leidimo“ mobiliąja programėle, gali parodyti, kad gavo abi vakcinos dozes arba pasveiko nuo koronaviruso. 30 proc. gyventojų, turinčių teisę į šį „leidimą“, jau gali lankytis sporto salėse, baseinuose ir kitose tokio pobūdžio vietose.
Tačiau net jei tai suteikia vilties ištisus mėnesius uždarytoms įmonėms ir viso pasaulio ekonomikoms, išleidusioms trilijonus dolerių žmonių palaikymui karantino metu, Izraelis iliustruoja naująjį normalumą, kuris artimiausiu metu gali nebūti labai panašus į priešpandeminį pasaulį.
Imkime, pavyzdžiui, Nizos Ben Zvi vadovaujamą Haifos teatrą Izraelio šiaurėje. Teatras ruošiasi pirmam gyvam spektakliui nuo praėjusios vasaros.
„Vestibiulyje pamačiau uždegtas šviesas ir mano širdis prisipildė džiaugsmo, – sakė teatro vadovas N. Ben Zvi. – Tikiuosi, kad tai jau viskas. Pandemija baigėsi, mes sugrįžome ir daugiau nebebus jokių apribojimų.“
Vis dėlto, nors bilietai į kabareto „Bargain Market“ pasirodymus, prasidėsiančius vasario pabaigoje, buvo išparduoti, užpildyti leidžiama tik pusę teatro, nes žiūrovams privaloma sėdėti atskirai. Gauto pelno nepakanka, kad būtų galima padengti didesnio biudžeto spektaklius, pavyzdžiui, miuziklus.
Nedrąsi pradžia
Panašios istorijos girdimos visame Izraelyje, kol piliečiai ruošiasi gyvenimui po karantino. Verslas nedrąsiai didina operacijas, socialinis atsiribojimas išlieka nediskutuojamas, o vartotojai vis dar atsargūs. Kadangi vakcinavimo pažymėjimai baigs galioti po šešių mėnesių, praeis šiek tiek laiko, kol žmonės pagaliau galės pamiršti pandemiją.
Vieno didžiausių šalies viešbučių tinklų „Isrotel Ltd.“ vadovai vėl atidaro daugumą lokacijų, tačiau šią savaitę kambariai užpildyti maždaug 50 proc. – mažiau, nei įprasta šiuo metų laiku, teigė grupės operacijų vadovas Amitas Bahatas.
Jeruzalės „Beitar“ futbolo komanda nemano, kad verta kviesti žiūrovus pagal „žalio leidimo“ programą į savo „Teddy Stadium“, nors stadionas beveik metus stovi tuščias. Šiaip ar taip, bus leista užpildyti tik 500 iš daugiau nei 30 000 stadiono vietų, o tiek nepakaks, kad būtų galima padengti atidarymo kaštus, sakė „Beitar“ generalinis direktorius Mony Broshas.
„Aš vis dar nežinau, kaip atrodys atidarymas“, – pridūrė jis.
Jokių turistų
Kiti reikšmingi ekonomikos varikliai tebėra pristabdyti. Turizmas beveik neegzistuoja, nes iki kovo pradžios pagrindinis šalies oro uostas praktiškai neįsileidžia lėktuvų.
Nuo tada, kai 2020 m. kovo 10 d. Izraelio vyriausybė Tel Avive paskelbė karantiną, Ben Guriono tarptautinio oro uosto užsienio piliečių pasų patikros punktai stovi tušti. Izraelis išplėtė 14 dienų karantino politiką, įtraukdamas atvykstančius iš visų šalių ir sustiprindamas apsaugą, kad suvaldytų koronaviruso plitimą.
Po pernykščio 2,4 proc. ekonominio susitraukimo Izraelio bankas prognozuoja daugiau nei 6 proc. augimą šiais metais, jei spartus vakcinavimas tęsis ir toliau. Rizika išlieka, ypač jei populiacijoje cirkuliuos nauja vakcinoms atspari atmaina. Kita rizika yra ta, kad vyriausybė, kurios kovo 23 d. laukia rinkimai, nesuteikia pakankamos fiskalinės paramos, kad padėtų ekonomikai atsigauti.
„Viena vertus, dabar kyla klausimas, kaip atsargiai nutraukti paskatas, kad neiššvaistytume pinigų ir neliktume priklausomi nuo vyriausybės paramos, – sakė Adi Brenderis, centrinio banko tyrimų departamento makroekonomikos ir politikos skyriaus vadovas. – Kita vertus, negalime sutrukdyti pagreičio ir per anksti palikti žmones bejėgius.“
Sparti Izraelio vakcinų programa padėjo sustiprinti valiutą, ir metų pradžioje ji buvo viena iš geriausių pasaulio valiutų. Vietiniai akcijų rodikliai lyginant su pernai lenkia „S&P 500“.
Tačiau po greito starto skiepijimo tempas nuo pirmųjų savaičių ėmė lėtėti, o pareigūnai svarsto reguliavimo galimybę: įvardyti nepasiskiepijusius ir reikalauti, kad tam tikrų profesijų, pavyzdžiui, švietimo, atstovai būtų privalomai paskiepyti arba dažnai testuojami.
„Nejaučiu poreikio“
Jei dabartinis atsidarymo etapas praeis sėkmingai, Izraelis atsisakys dabartinių maisto išsinešimo ir pristatymo apribojimų ir kovo pradžioje leis restoranams ir kavinėms pradėti teikti visas paslaugas.
Kaip ir visur kitur pasaulyje, pandemija skaudžiai pakenkė restoranų pramonei. Daugiau nei 4000 iš visų 14 000 maitinimo įstaigų užsidarė, teigė Tomeris Moore’as, vadovaujantis prekybos asociacijai. Per pandemiją sektoriaus darbo jėga sumažėjo 80 proc. – dabar liko vos 50 000 darbuotojų. Be to, atsidarymo išlaidos dar 2000 restoranų gali pasirodyti per aukštos, pridūrė T. Moore’as.
Ši sunkiai peržengiama kliūtis verčia Jonathaną Borowitzių, populiarios Tel Avivo kepsninės „M25“ šefą ir savininką, planuoti lėtą atsidarymą.
Vietoj maždaug 20 patiekalų valgiaraščio jis siūlys penkis ar šešis pagrindinius valgius, tokius kaip kebabai ir mėsa įdaryta pita „Arais“. Darbo laikas gali būti trumpesnis, kadangi jis nėra tikras, ar ras pakankamai darbuotojų ir galės dirbti 12 valandų. Atsidarymas kainuos 140 000 šekelių (42 800 dolerių), tad restorano savininkas išlieka atsargus.
„Nejaučiu poreikio prikimšti visus mūsų šaldytuvus ir sukišti visus pinigus į atsidarymą, – sakė jis. – Kol kas dar nematau šviesos tunelio gale.“
