Vos tik bus nutraukti ribojimai, žmonės, tikėtina, kaipmat suskubs į kirpyklas, restoranus ir turizmo agentūras, dėl kurį laiką užgniaužtos paklausos ir sukauptų lėšų, daugiau nei metus priverstinai taupant.
Kai kurie ekonomistai pripažįsta, kad tai sukels vartojimo prekių kainas, nes įmonės iš įvairių sektorių, nuo transporto iki laisvalaikio, jau pradeda didinti įkainius. Obligacijų pajamingumas, pagrindinis infliacijos rizikos matas, didėja viso pasaulio mastu. Kaip parodė praėjusią savaitę publikuoti duomenys, Jungtinėse Valstijose auga mažmeniniai pardavimai, Jungtinėje Karalystėje kyla kainos – abi šios šalys ypač sparčiai vykdo vakcinacijos programas.
Nors euro zonos duomenys, kurių laukiama antradienį, galimai parodys sparčiausią infliaciją per beveik metus, ekonomistams prognozuojant 0,9 proc. rodiklį, visiško kainodaros galimybių atsigavimo perspektyvas temdo daug lėčiau vykdoma imunizacijos programa ir milijonų prarastų darbo vietų palikimas per giliausią recesiją taikos metu per šimtą metų.
„Situacija keista – mes gyvename vildamiesi ir nerimaudami tuo pat metu, – sakė Christosas Paschosas, viešbučio savininkas iš Graikijos Amorgo salos, pernai sumažinęs numerių kainas 15 procentų. – Šiuo metu mes svarstome planus palikti kainas ties tuo pačiu 2020 m. lygiu. Iš pradžių turime pasižiūrėti, kokia bus paklausa.“
Ekonomistai prabilo apie K formos atsigavimą, kai tam tikri sektoriai ar šalys atsigauna, o kiti išlieka ties išnykimo riba. Nacionalinė fiskalinė parama labai skiriasi, o planai dėl Europos Sąjungos atsigavimo fondo lėšų panaudojimo vis dar pateikiami.
Tuo pat metu, kai kurie paslaugų teikėjai teigia, kad jie greičiausiai neturės kitos išeities kaip tik didinti kainas, jeigu norės išlikti, nes daugelis į vartotoją orientuotų įmonių dirba gaudami nedidelį pelną. „Mes pastebėjome, kad po pirmojo karantino kainos vėl pakilo, – sakė Haraldas Esseris, Vokietijos kirpėjų centrinės asociacijos prezidentas. – Daugelis įmonių dirba, perpus sumažinę plotą klientams.“
Į vartotoją orientuotų paslaugų sektoriuje, mėginančiame atremti euro zonos krizę, šiuo metu išryškėja žymūs skirtumai: kirpyklos iš tiesų didina paslaugų įkainius, viešbučiai siūlo nuolaidas, o restoranai mėgina išlaikyti kainas stabilias.
Argumentas, esą kainos po pandemijos gali pakilti daug daugiau nei žmonės tikisi, kyla iš to, kad vyriausybė bei centriniai bankai įliejo pernelyg daug lėšų į sistemą per priverstinių atostogų programas ir obligacijų pirkimus. Tokios diskusijos jau dabar verda, kylant kriptovaliutų vertei ir augant socialinio tinklo „Reddit“ vartotojų pakurstytai dienos prekybai vertybiniais popieriais.
Vartotojų, neturinčių kur išleisti savo pinigų, sukauptos santaupos per karantinus gali būti vienas iš tokio reiškinio pavyzdžių, jeigu materializuosis ilgalaikė išlaidų didėjimo tendencija.
„Bloomberg Economics“ ekonomistės Maevos Cousin atliktos analizės duomenimis, praėjusiais metais į banko sąskaitas perkelta 300 mlrd. eurų (248 mlrd. JAV dolerių) daugiau nei įprastai.
Tie, kuri turi pinigų, jau nekantrauja išleisti bent dalį jų. Manabeshas Chatterjee, kuriam priklauso „PlanReisen“ kelionių agentūra Frankfurte, teigia, kad informacijos paklausimų netrūksta, nors potencialūs klientai dar ir nėra pasiruošę forminti užsakymų. „Mes matome didžiulį norą keliauti, – sakė jis. – Kainos retai būna pokalbio tema.“
Panašiomis nuotaikomis gyvena ir kelionių paketų operatorė TUI AG, kuri vasarį pranešė, kad vasaros užsakymų kainos yra 20 proc. aukštesnės nei tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu. Anot operatorės generalinio direktoriaus Fritzo Jousseno, čia į pirmąsias gretas stoja vartotojai, kuriems pavyko atidėti papildomų lėšų per pandemiją. Vis dėlto toks santaupų kaupimas nėra visur vienodas, nesaugumo jausmas dėl darbo vietos yra labai stiprus. Europos centrinis bankas (ECB) pripažįsta, kad bus tam tikrų kainų šuolių, – pavyzdžiui, koks buvo užfiksuotas sausį, kai Vokietijoje nustojo galioti kai kurios pandemijos metu įvestos mokestinės lengvatos, ir energijos kainos ėmė kilti, – bet teigia, kad neigiamas spaudimas išsilaikys dar kurį laiką po krizės.
ECB prognozėmis, vidutinė infliacija šiais metais sieks 1 proc., o 2023 metais pakils tik iki 1,4 proc., vis dar gerokai žemiau dabartinio infliacijos tikslo, kuris yra šiek tiek mažiau nei 2 proc. ECB vadovė Christine Lagarde vasarį teigė, kad „dar praeis laiko, kol atsiras pagrindo nerimauti“ dėl pernelyg didelės infliacijos.
Jeanas Marcas Banquet d‘Orx‘as, Prancūzijos viešbučio „Longitude Hot„ls“ įkūrėjas ir viešbučių bei restoranų lobistinės organizacijos UMIH iždininkas, sako, kad viešbučių ir restoranų sektorius didžiąja dalimi neturės nei noro, nei galimybių didinti kainas.
„Lėktuvai neskraidys vėl masiškai, ir mes suprantame, kad prireiks laiko, kad grįžtų keliautojų srautai iš užsienio“, – sako jis. Restoranai priklauso nuo vietinių papročių, tad „tu privalai nuolat išlikti savo rinkoje, gerbti klientą, nes juk mes norime, kad jie sugrįžtų“.
