Didžiosios Britanijos Aukščiausiasis Teismas penktadienį nusprendė, kad „Uber“ privalo traktuoti savo vairuotojus kaip „darbuotojus“, suteikdamas jiems galimybę gauti mokamų atostogų, poilsio pertraukėlių ir minimalų atlyginimą tol, kol jie naudojasi programėle. Teismo nutarimas galioja keliems žmonėms, iškėlusiems bylą 2016 m. Jamie Heywoodas, Šiaurės ir Rytų Europos regiono generalinis direktorius, penktadienį pažymėjo, kad nuo to laiko „Uber“ įgyvendino „reikšmingų pokyčių“.
Vis dėlto šis sprendimas atveria kelius naujiems ieškiniams – ir ne tik „Uber“ vairuotojų. Laisvai samdomi darbuotojai, gabenantys siuntas tokioms kompanijoms kaip „Amazon.com Inc.“, kuri naudojasi trečiųjų šalių paslaugomis, taip pat kiti, smulkesni žaidėjai, dabar galės mėginti kovoti už geresnes darbo sąlygas platformose, teigė Mickas Rixas, profsąjungos „GMB“ nacionalinis pareigūnas. Anot jo, „GMB“, jungianti daugiau nei 620 000 narių, šį teismo sprendimą pritaikys ir kitose technologijų platformose.
„Tai liečia ne tik „Uber“, bet ir visą trumpalaikių darbų ekonomiką, – kalbėjo M. Rixas. – Tai fiktyvus, nepatikimas užimtumo modelis, jis neteisingas ir žmonės yra išnaudojami.“
Dėl savo klestinčios technologijų scenos JK yra viena iš patraukliausių regiono rinkų platformoms, kurios nepriklausomiems darbuotojams leidžia dirbti trumpalaikius darbus – pavėžėti keleivius, pristatyti maistą ir pan. Tai didžiausia San Fransisko kompanijos „Uber“ rinka Europoje.
„Bet kuris verslas, kurio ekonominis modelis yra paremtas laisvai samdomų darbuotojų triūsu, šiandien turėtų suklusti, – sakė „Stevens & Bolton“ darbo teisės ekspertė Michelle Hobbs. – Šis reikšmingas sprendimas neabejotinai padidins spaudimą trumpalaikių darbų ekonomikos kompanijoms, kad jose dirbantiems žmonėms būtų siūlomos kur kas geresnės darbo sąlygos.“
Platformų darbuotojai paprastai yra įdarbinami kaip nepriklausomi rangovai, jiems leidžiama nustatyti sau tinkamą grafiką ir patiems pasirinkti užsakymus. Tačiau dabar, kai laisvai samdomi darbuotojai tampa vis didesne darbo jėgos dalimi, šis verslo modelis sulaukia vis daugiau kritikos.
„Covid-19“ pandemija pavertė kurjerius esminiais, būtiniausias paslaugas teikiančiais darbuotojais, rizikuojančiais užsikrėsti koronavirusu, o tai savo ruožtu padidino spaudimą technologijų kompanijoms, kad šios užtikrintų, jog laisvai samdomi darbuotojai gautų tokias socialines išmokas kaip draudimas ar ligos pašalpa, jei turėtų nustoti dirbti.
„Amazon“ atstovai ne iš karto atsakė į prašymus pakomentuoti.
Tikimasi, kad Europos Sąjungos politikos formuotojai vėliau šį mėnesį paskelbs rekomendacijas dėl darbo sąlygų gerinimo. Ispanijos vyriausybė jau rengia darbo įstatymų pakeitimus, o tai gali reikšti, kad maisto pristatymo platformų kurjeriai turės būti įdarbinami oficialiai. Praėjusiais metais Prancūzijos teismas nusprendė, kad santykiai tarp „Uber“ ir vairuotojo yra ne kas kita, kaip darbo sutartis.
Kai kurie technologiškai pažangūs maisto tiekėjai laikosi kitokio požiūrio. „Just Eat Takeaway.com NV“ (olandiško „Uber“ maisto pristatymo paslaugų varžovo Europoje) generalinis direktorius penktadienį savo „Twitter“ paskyroje pažymėjo, jog šis sprendimas „galima sakyti, reiškia trumpalaikių darbų ekonomikos klestėjimo pabaigą Europoje“. Kompanija savo vairuotojams, dirbantiems „Scoober“ platformoje, moka valandinį atlyginimą ir kitas išmokas, o kur kas pelningesnė prekyvietės paslauga leidžia restoranams pristatyti maistą patiems.
Penktadienį „Financial Times“ redaktoriams paskelbtame laiške Jitse Groenas pareiškė, kad nepriklausomų rangovų naudojimasis platformomis „lėmė nesaugias darbo sąlygas visoje Europoje – tokių nematėme šimtą metų“. Jis paragino politikos formuotojus priimti įstatymus, pagal kuriuos visi maisto pristatymo darbuotojai būtų vertinami kaip etatiniai.
„Tai ką, dabar ir Jungtinė Karalystė. Taksi vairuotojai nėra laisvai samdomi darbuotojai. Ispanijos ir Nyderlandų teismai praėjusią savaitę padarė panašias išvadas, o tai, galima sakyti, reiškia trumpalaikių darbų ekonomikos klestėjimo pabaigą Europoje“, – sako Jitse Groen.
Vis dėlto dauguma kompanijų, kurios remiasi laisvai samdomų darbuotojų triūsu, lauks konkretesnių detalių. JK įstatymai atskiria darbuotojus, kurie gali tikėtis visų įstatymuose numatytų teisių, tokių kaip mokamos prastovos, nuo darbuotojų, kurie turi teisę gauti minimalų atlyginimą ir mokamas atostogas, bet ne visas išmokas.
Griežti darbo įstatymai „smarkiai apribos lankstumą“ ir galiausiai gali kurjeriams net pakenkti, teigė Ispanijos pristatymo programėlės „Glovo“ įkūrėjas Sacha Michaudas. „Savaime suprantama, tai turės neigiamos įtakos ir mūsų veiklai, apribos mūsų geografinę plėtrą mažesniuose miestuose ir miesteliuose, o dėl to nukentės nepriklausomos vietinės įmonės, kurios negali pasiūlyti savo pristatymo paslaugų.“
