Šis mokestis verčia vienos turtingiausių pasaulio valstybių gyventojus įvertinti savo investicijų, nekilnojamojo turto, automobilių, meno kūrinių, bitkoinų ir net avilių bei karvių vertę. Tada tam tikrą procentinę dalį nugriebia kantonų vyriausybės, o mokesčio dydis ir metodas skiriasi priklausomai nuo kantono. Šveicarija, viena iš nedaugelio šalių, įsivedusių tokią rinkliavą, gali patvirtinti, kad ji pati veiksmingiausia.

Kadangi dėl „Covid-19“ pandemijos vyriausybės įbrido į skolas, o labiausiai nukentėjo nepasiturintys žmonės, nuo Kalifornijos iki Jungtinės Karalystės pradedama diskutuoti apie turto mokestį kaip priemonę skoloms padengti ir nelygybei spręsti. Tarp mokesčio šalininkų – JAV senatorė Elizabeth Warren, Nobelio premijos laureatas Josephas Stiglitzas ir ekonomistas Thomas Piketty.

Kritika svyruoja nuo pasipiktinimo, kad neteisinga kibti prie turto, sukaupto iš pajamų, kurios ir taip apmokestinamos, iki praktiškesnių klausimų, kaip teisingai operuoti tokiu mokesčiu. Panašu, kad šveicarų šie klausimai pernelyg netrukdo.

„Mums tai tinka, – teigia Stefanas Kaufmannas, ūkininkas iš Vecikono miestelio, esančio Ciuricho kantone, kuris tokią politiką apibūdina kaip vykusį šveicarišką kompromisą. – Turto mokestis nėra didelis. Tikrai neskauda.“

Kiekvienų metų paskutinę dieną S. Kaufmannas, – kuris priklauso nacionalistinei Šveicarijos liaudies partijai ir dalyvauja miestelio savivaldybės veikloje, – suskaičiuoja savo gyvulius ir kartu su kitu turtu surašo mokesčių deklaracijoje. Pagal įstatymą kiekvieno iš jo 50 bulių vertė siekia maždaug 2000 frankų (2239 dolerių). Du jo asilai prideda dar po 500 frankų.

Ramus S. Kaufmanno požiūris yra įprastas. Šveicarijos kantonuose turto mokestis tiesiog nėra toks emocingas reikalas, kaip visur kitur. Sausio mėnesį įstatymų leidėjai atmetė pasiūlymą sumažinti rinkliavą Cuge, netoli Ciuricho esančioje jurisdikcijoje, žinomoje kaip mažų mokesčių prieglobstis rizikos draudimo fondams ir kasybos milžinui „Glencore Plc“.

Šveicarija yra viena iš nedaugelio šalių, kuriose taikomas kasmetinis turto mokestis. EBPO šalių, kurios jį vis dar taiko, skaičius nuo dvylikos 1990 m. sumažėjo iki keturių 2017 m.

Koronavirusas paskatino pakeisti taktiką, kuriai paprastai pritaria kairieji politikai. Idėja sulaukė Vokietijos socialdemokratų, dalyvaujančių valdančiojoje koalicijoje, pritarimo. Argentina įsivedė vienkartinį turto mokestį gruodžio mėnesį.

„Daugelis Europos šalių yra išbandžiusios turto mokesčius, ypač kasmetinius, ir beveik neišvengiamai galiausiai jų atsisakė, nes tai labai painus dalykas“, – pirmadienį „Times Radio“ sakė JK įstatymų leidėjas konservatorius Melas Stride’as. Vienkartinis turto mokestis yra „arčiau įmanomo spektro galo“.

Labiausiai paplitusi mokesčio kritika, dažnai girdima ir Šveicarijoje, yra ta, kad piliečiams vėl tenka pakratyti piniginę po to, kai jie jau susimokėjo rinkliavas už pajamas.

Amerikoje metas įvesti turto mokestį.
— Elizabeth Warren (@ewarren) Sausio 28 d., 2021 m.


Christianas Frey’jus, verslo grupės „Economiesuisse“ direktoriaus pavaduotojas finansų ir mokesčių reikalams, teigia, kad tai ypač nuskriaudžia kai kuriuos įmonių savininkus, kurie susiduria su tuo, kad, norėdami sumokėti rinkliavą, privalo išsiimti įmonės pinigų, o vėliau nukenčia nuo dividendų mokesčio.

„Tai papildoma našta“, – sakė Ch. Frey’jus.

Kitas priekaištas yra toks, kad turtingi žmonės gali mokesčio išvengti pakeisdami jurisdikciją, kaip kad Elonas Muskas pareiškė paliekantis Kaliforniją – JAV valstiją, kurioje taikomas didžiausias pajamų mokestis.

Šveicarija turto mokestį grindžia konstituciniu principu, kad kiekvienas turi mokėti pagal savo galimybes. Paveldimo turto mokestis šalyje yra nedidelis, o kilnojamajam turtui, pvz., akcijoms, nėra taikomas kapitalo prieaugio mokestis.


Mokestis turi ir garantijų. Egzistuoja formulė, užtikrinanti, kad turintys daug turto, bet mažas pajamas gaunantys žmonės vis tiek galėtų jį susimokėti. S. Kaufmanno atveju ūkininkų asociacija kiekvienais metais nustato gyvulių vertę, kad būtų paprasčiau pateikti dokumentus.

Remiantis EBPO duomenimis, Šveicarijoje turto mokestis sudaro didesnę visų mokestinių pajamų dalį nei bet kurioje kitoje industrializuotoje šalyje.

Tai nereiškia, kad jo efektyvumas neabejotinas. Lozanos universiteto ekonomikos profesoriaus Mariuso Bruelharto tyrimas nustatė, kad Liucernoje sumažinus turto mokesčio tarifą staiga išaugo deklaruotas turtas, o iš to galima spręsti apie ankstesnį mokesčio vengimą.

Bet kuriuo atveju, Šveicarija savo politika atrodo patenkinta.

„Tai pašalina tam tikrą įtampą iš politinių diskusijų apie gyventojų apmokestinimą“, – teigia Davidas Wigersma, Lozanoje įsikūręs „Deloitte SA“ partneris.