Apie 3,8 mln. žmonių, įskaitant garsiųjų Londono teatrų aktorius ir muzikantus, neturi teisės į dosnias socialines išmokas, teigia „Standard Life Foundation“, kuris vykdo mažas ir vidutines pajamas gaunančių asmenų palaikymo kampaniją. Dėl griežtų karantino taisyklių, kuriomis buvo atsijoti savarankiškai dirbantys asmenys, rangovai ir žmonės su fragmentiška darbo istorija, ši dirbančiųjų kategorija liko užribyje.

Kebli padėtis, į kurią jie pateko, išryškina spragas vyriausybės draudimo sistemoje, dėl kurių milijonai darbuotojų kentės sunkumus ir po to, kai premjero Boriso Johnsono spartaus vakcinavimo programa leis visuomenei atsiverti. Susiklosčius tokiai situacijai, britų iždo kancleris Rishi Sunakas, kuris kovo 3-ią pristatys savo metinį biudžetą, manoma, sulauks didesnio spaudimo suteikti didesnę paramą tiems, kurie nepatenka į šią išmokų kategoriją.

„Dešimtys tūkstančių žmonių nuo kovo neuždirbo nė penso, ir tai, be jokios abejonės, yra visiškai nepriimtina, – sakė Rufus Norris, Londono Nacionalinio teatro meno vadovas. – Pramonėje pastebimas didžiulis nuosmukis.“

Šių žmonių susirūpinimas yra nesuderinamas su optimistiniais Anglijos centrinio banko tvirtinimais, esą veikla ir augimas greitai atsigaus jau nuo antrojo metų ketvirčio, vos tik bus atverti restoranai bei barai.

Iš viso septyni milijonai žmonių Jungtinėje Karalystėje, arba kas penktas darbuotojas, gauna išmokas už priverstines nemokamas atostogas, padengiančias iki 80 proc. jų atlyginimų, arba bedarbio pašalpas. Nors minėtos programos buvo sveikinamos kaip priemonė, padedanti užkirsti kelią didesniam nedarbo šuoliui, yra dar milijonai žmonių, kurie nepatenka į šią kategoriją dėl aplinkybių, neatitinkančių išmokų sistemos taisyklių.

Savo susirūpinimo neslepia ir turtingiausi bei sėkmingiausi pramonės atstovai, įskaitant Andrew Lloydą Webberį, sukūrusį garsiuosius miuziklus „Operos vaiduoklis“ (The Phantom of the Opera“) ir „Katės („Cats“). Jis buvo priverstas užstatyti savo namą, kad galėtų apmokėti mėnesines milijono svarų sterlingų sąskaitas, ateinančias iš septynių jo teatrų, kurie per karantiną neuždirba jokių pajamų.

„Buvau sukrėstas iki širdies gelmių, kai pernai spalį sutikau vieną iš mūsų nuostabiausių britų smuikininkių. Ji prisipažino kraunanti prekes prekybos centre, – interviu sakė A. Lloydas Weberis. - Iki to prieita – tai išties labai rimta.“

Problema alina ne tik menininkus. Apie tris milijonus savarankiškai dirbančių žmonių neturi galimybių gauti vyriausybinę paramą, skelbia iniciatyvinė grupė „ExcludedUK“. „Standard Life Foundation“ teigimu, 1,8 mln. žmonių neteko mažiausiai trečdalio savo namų ūkio pajamų.

„Sistemoje apstu aštrių briaunų, - sako fondo generalinis direktorius Mubinas Haqas. – Ji turi suteikti galimybių žmonėms, kurie pakeitė darbus, šalia savo savarankiško verslo įsidarbina kitur ne visu etatu, ir tiems, kurių pajamos nėra pastovios.“

Aktoriai ir teatruose dirbantys žmonės ypač smarkiai nukentėjo, nes daugelis dažnai dirba kaip laisvai samdomi darbuotojai arba pagal trumpalaikes sutartis. Nepakankama parama pandemijos metu daugelį tiesiog išstums iš pramonės, ir dėl to kultūros institucijoms bus smogtas ilgalaikis smūgis. „Oxford Economics“ vertinimu, dėl pandemijos teatrai gali prarasti 26 proc. savo personalo ir tris milijardus svarų sterlingų pajamų.

„Visa mūsų pramonė jaučia labai didelį spaudimą, - sako Alanas Leanas, aktorių profsąjungos „Equity“ narys, atsakingas už mokesčius ir socialinės gerovės teises. – Turime didžiulę grupę žmonių, kurie patenka į užribį. Vyriausybė, regis, akivaizdžiai nesupranta susiklosčiusios situacijos.“

43-jų metų Suchilas Chudasama sukosi kaip voverė iki karantino, apsiėmęs kone penkiolika darbų per mėnesį, įskaitant vaidybą ir reguliarias vietos radijo laidas. Sulig pirmuoju karantinu, visų šių darbų tiesiog nebeliko. Jis neturi teisės į išmokas, nes dalį savo pajamų jis gaudavo kaip laisvai samdomas darbuotojas.

„Niekas neturi būti paliktas už borto, - sakė S. Chudasama – Aš parašiau laišką iždo kanclerio R. Sunako administracijai ir sulaukiau atsakymo: trijų puslapių dokumento, kuriame jie aprašo, kiek daug jie yra nuveikę ir kaip visiems padėję. Man nuo to ne geriau.“

Parlamentas pripažįsta problemą. Valdžios sektoriaus sąskaitų komitetas sausį įpareigojo vyriausybę per šešias savaites paaiškinti, kodėl tiek daug sunkiai besiverčiančių mokesčių mokėtojų negauna jokios paramos tuo metu, kai bendrovės kas mėnesį naikina dešimtis tūkstančių darbo vietų. Kalbėdamas su Bendruomenių rūmais praėjusią savaitę, B. Johnsonas sutiko, kad kai kurias grupes „sunku pasiekti ir paremti taip, kaip norėtume“. Pasak premjero, kai kurie sprendimai gali būti perkelti į R. Sunako biudžetą, praėjus daugiau nei metams po pandemijos pradžios.

Režisieriaus padėjėja Emma Cook keliavo turnė po Jungtinę Karalystę tuo metu, kai kovą buvo įvestas karantinas. Ją gelbėjo turėtos santaupos, ir tik birželį ji sulaukė 76 svarų sterlingų (104 JAV dolerių) per savaitę bedarbio pašalpos.

„Labai neramu, kai matai, kaip senka tavo pinigai, - pasakoja E. Cook. – Niekas neturi susidurti su tokia situacija, kai nebeišgali susimokėti būsto nuomos, neturi už ką pavalgyti, neišgali pamaitinti savo šeimos, vien tik dėl kažkokios vyriausybės sugalvotos sistemos.“