„Visą laiką praleidau sulindęs į nešiojamąjį kompiuterį“, – sako M. Upchurchas, prižiūrintis pasaulinį daugiau nei 20 000 kelionių konsultantų tinklą. Kol jo šeimos nariai nardė aplink didžiausią Vakarų pusrutulio barjerinį rifą, jis tvarkė tūkstančius staiga atšauktų kelionių rezervacijų ir bandė suvokti artėjančios suirutės gylį.
Nuo to laiko praėjo beveik metai, tačiau M. Upchurchas mano, kad kelionių pramonė pagaliau pasiekė dugną.
Nors kiti vadovai 2021-ųjų vasarą vadino lūžio tašku, M. Upchurchas prognozuoja, kad lenktynės bus lėtesnės ir stabilesnės. „Jei ką nors ir sužinojau, tai kad nežinomieji mums yra nežinomi“, – sako jis, turėdamas galvoje užsakymus, kurie praėjusią liepą ir rugpjūtį svetingumo pramonės titanams suteikė vilties, kad vartotojų pasitikėjimas pagaliau sugrįžo. Deja, šią viltį sugniuždė antroji JAV „Covid-19“ atvejų banga ir vakcinoms atsparių viruso atmainų plitimas užsienyje.
„Mūsų bendra kryptis tokia, kad pirmasis ketvirtis bus sunkus, antrajame ketvirtyje regioniniuose koridoriuose kišenės pamažu atsivers, o po to, vasarą ir vėliau, laukia stabilus atsigavimas, – teigia jis. – Pasakiško vientiso atsigavimo tikėtis neverta.“ Jis perspėja, kad 2021 m. bus daugiausia vietinių kelionių ir žygių į gamtą metai.
Atsigavimas iš tiesų vyksta skirtingu tempu, priklausomai nuo to, kur pažvelgsite. „Žmonių, kurie kreipiasi į „Virtuoso“, ieškodami kelionių patarimų, skaičius nuo birželio mėnesio padvigubėjo, nes situacija iš tiesų sudėtinga“, – sako M. Upchurchas. Šis augimas yra labai svarbus. Praėjusį rugpjūtį Amerikos kelionių agentų draugijos atlikta apklausa atskleidė, kad vos 15 proc. apklaustų įmonių galėjo sau leisti išgyventi dar metus be vyriausybės pagalbos. „Šiuo metu tai tokia nesėkminga profesija“, – tęsia M. Upchurchas. „Tačiau agentai atliko tikrai gerą darbą“, padėdami keliautojams naviguoti nežinomybėje.
„Covid-19“ išryškino ne tik kelionių konsultacijų vertę. Pasak M. Upchurcho, pandemija pramonės dalyvius privertė pripažinti pasaulinio bendradarbiavimo poreikį, pakeitė žmonių mąstymą apie investicijas į keliones ir pakėlė kartelę visiems – viešbučiams, kruizinėms linijoms ir net kelionių konsultantams, – priversdama apgalvoti visuomenės sveikatą ir kelionių tvarumą.
Didžiausia kelionių problema – ne „Covid“
Dar prieš „Covid“ M. Upchurchas tvirtino, kad kelionės nesulaukia pelnytos pagarbos kaip indėlis į ekonomiką. Statistika rodo, kad kelionių paslaugos 2019 m. Amerikos ekonomiką papildė 193 mlrd. dolerių – daugiau nei bet kuris kitas paslaugų eksportas ir beveik tiek pat, kiek visa JAV vartojimo prekių pramonė kartu paėmus (206 mlrd. dolerių). Nors tai ir didelis skaičius, jis neatspindi viso vaizdo.
Komerciniai skrydžiai, kurie kasmet uždirba daugiau nei 270 mlrd. dolerių, sumetami į krūvą su transporto sektoriumi, kuris apima krovinių gabenimą, motorines transporto priemones ir automobilių dalis. Apgyvendinimas sudaro atskirą sektorių, kurio uždarbis siekia dar 300 mlrd. dolerių. Kaip ir maitinimo paslaugos, kurioms keliautojai 2017 m. išleido 254 mlrd. dolerių – visa tai remiantis JAV prekybos departamento duomenimis. Susumavus visus šiuos skirtingus sektorius, akivaizdu, kad kelionių pramonė šaliai atneša kur kas daugiau pajamų, nei rodo biudžeto balansai.
„Viena iš didžiausių šios pramonės problemų, ir ji tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį, yra ta, kad ekonominis kelionių poveikis nėra tinkamai įvertinamas“, – teigia M. Upchurchas, atskleisdamas savo didžiausią profesinę nuoskaudą. O pramonei kaip tik ir reikia matomumo, nes pandemijos metu ji nesulaukia pakankamos vyriausybės paramos.
„Kelionės yra didžiausia paslaugų pramonė pasaulyje. Tai nėra technologijų sritis, gamyba ar gerai apmokamas darbas, bet ji siūlo mobilumą“, – sako M. Upchurchas. Ir vis dėlto: „Jei paprašytumėte dešimties kongresmenų įvardyti keletą sėkmingiausių JAV pasaulinio eksporto pavyzdžių, nustebčiau, jei bent du iš jų įvardytų turizmą.“
Jis pažymi, kad pandemijos metu prarastas ekonominis variklis įkvėpė jo kolegas bendradarbiauti: „Tai sukūrė daugybę asociacijų ir privertė jas dirbti su politikos formuotojais ir spauda, paprastais žodžiais paaiškinant, kam ši pramonė iš tiesų atstovauja.“ Tarp galimų privalumų: daugiau lobizmo, geresnis matomumas, įstatymų leidėjams formuojant ekonomikos atkūrimo planus, parama nacionalinei rinkodarai per JAV kelionių asociaciją ir daugiau saugumo darbuotojams.
Leidimas vėl svajoti
Daugiau nei metus atidėlioję savo svajones, keliautojai vėl norės ištrūkti į platųjį pasaulį, kai tik tai padaryti bus saugu, sako M. Upchurchas. Afrikietiškų safarių užsakymai, pasak jo, „muša visus rekordus“, kaip ir susidomėjimas kruizais aplink pasaulį. Bet visa tai laukia 2022 m., priduria jis. „Dalis šių kelionių sparčiai tirpsta.“
M. Upchurchas situaciją prilygina penktokų biologijos projektui: „Žinote tą, kur į stiklainį dedi akmenis ir smėlį, bet jie telpa tik tuo atveju, jei pradedi nuo didžiausių?“ Jis sako, kad keliautojai dabar svajoja apie būtent tokias atostogas. Jie vėl prisimena seniai planuotas grandiozines keliones, iškelia jas į horizontą, o „tarpus“ užpildo „paprastesniais dalykais, smėliu, oportunistinėmis kelionėmis“.
Oportunistinės kelionės, priduria jis, bus glaudžiai susijusios su „kelionės komforto lygiu ir vakcinacija“. Vartotojai nori žinoti, kad atvykę galės jaustis saugūs – ir, susiklosčius blogiausiam scenarijui, neliks įstrigę.
Kruizai – nesvarbu, aplink pasaulį ar regioniniai, – turėtų atitikti šiuos kriterijus, teigia M. Upchurchas. „Kruizai yra vienintelė pramonė, kuri tobulai identifikuoja ligą, – aiškina jis. – Jie daugelį metų laikosi Ligų kontrolės ir prevencijos centrų nustatytų taisyklių ir laivuose remiasi medicininiais protokolais. Nė vienas viešbutis ar aviakompanija neturi tokių galimybių.“
Kas nukentės labiausiai? Anot M. Upchurcho, vidurinė masinė rinka. „Tiek prabangą mėgstantis keliautojas, tiek klajūnas su kuprine keliones laiko svarbia savo identiteto dalimi, o vidurinė masinė rinka yra jautriausia kainoms – ir ekonominiams sukrėtimams“, – aiškina jis.
Visuotinė ekologizacija
Kai kuriuos kelionių pramonės pokyčius labiau lėmė ne „Covid“, bet Volstritas, pastebi M. Upchurchas, ypač kalbant apie anglies pėdsako mažinimą.
„Investuojant atsižvelgiama į aukštus kompanijų ESG [aplinkosaugos, socialinius ir valdymo] reitingus, jos suvokiamos kaip novatoriškesnės, geriau valdomos ir mažiau rizikingos“, – aiškina jis. Tai reiškia, kad vis daugiau aukščiausios klasės viešbučių, kurortų, operatorių ir net avialinijų vis daugiau dėmesio skiria aplinkos ir socialiniam tvarumui: „Prabangiame sektoriuje matome augantį susidomėjimą gaminio kilme, istorija. Žmonės balsuoja kišenėmis.“
Ši tendencija apima visas kartas, sako jis: „Daugybė tėvų ir senelių labai aiškiai jaučia, kad jų pareiga – išmokyti savo šeimą, vaikus, žiūrėti į išlaidas kaip į galimybę pakeisti pasaulį į teigiamą pusę.“ Anot jo, šiais laikais tai padaryti paprasčiau, nes nebereikia aukoti bazinio kokybės lygio, kad jaustumeisi teisingai pasirinkęs.
Bet jei tiek investuotojai, tiek vartotojai jau suvokė tvarumo svarbą, dabar atėjo laikas kelionių konsultantams. 2019 m. pabaigoje naujai iškeptų „Virtuoso“ agentų buvo paklausta, ar jie aptarinėja su klientais tvarumą. „Dauguma atsakė neigiamai, – prisimena M. Upchurchas. – Nuo mūsų priklausys, kiek rimtai vertinsime šiuos klausimus.“
