Bloomberg“ „Vaccine Tracker“ duomenys rodo, kad per pastarąją savaitę visame pasaulyje kiekvieną dieną vidutiniškai buvo suleista 4,54 mln. vakcinų dozių, bet pasiskirstymas toli gražu nėra tolygus. Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė sudaro apie 40 proc. iš 119,8 mln. dozių, suleistų viso pasaulio mastu.

Besivystančios ir besiformuojančios rinkos didžiąja dalimi atsilieka. Afrikos žemyne vienokio ar kitokio masto vakcinacija vykdoma tik Egipte, Maroke, Seišeliuose ir Gvinėjoje. Didžiojoje Vidurinės Azijos ir Centrinės Amerikos dalyje vakcinacija tik pradėta arba juda iš lėto. Tai reiškia, kad besiformuojančios ekonomikos gali ir toliau atsilikti ekonominiu požiūriu, o atsigavimo galimybės net pilnai pasiskiepijusiose šalyse gali būti apribotos, praradus savo prekių paklausą ir gamybos dalių pasiūlą.

Negana to, nesėkmingos pastangos išnaikinti COVID-19 visame pasaulyje didina riziką, kad sunkiau suvaldomos viruso mutacijos gali sukelti naujas sveikatos ir ekonomines krizes.

„Virusui mutuojant, nė viena šalis nebus saugi, kol nebus paskiepytas visas pasaulis ir nebus pasiektas kolektyvinis imunitetas“, – sakė Chua Hak Bin, „Maybank Kim Eng Research Pte“ (Singapūras) vyresnioji ekonomistė.

Virusui matuojant, nė viena šalis nebus saugi, kol nebus paskiepytas visas pasaulis ir nebus pasiektas kolektyvinis imunitetas.
Chua Hak Bin, „Maybank Kim Eng Research Pte“ (Singapūras) vyresnioji ekonomistė

Neseniai atliktas tyrimas, užsakytas Tarptautinių prekybos rūmų, nustatė, kad dėl netolygaus vakcinacijų paskirstymo pasaulio ekonomika gali prarasti 9,2 trln. JAV dolerių.

Panašus tyrimas, kurį atliko „Rand Corporation“, priėjo prie išvados, kad per metus pasaulio ekonomikai tai gali kainuoti 1,2 trln. JAV dolerių. Pasaulinis augimas šiais metais gali būti perpus mažesnis nei prognozavo Pasaulio bankas (PB) (4 proc.), jeigu vakcinų paskirstymas nepajudės greičiau, sakė PB vyriausioji ekonomistė Carmen Reinhart.

Tokie paskaičiavimai didina spaudimą turtingosioms šalims dalytis savo vakcinų atsargomis, net jeigu jų visuomenės gali nepritarti tokiam dosnumui. Vis dėlto yra ženklų, jog vakcinų atsargos toliau kaupiamos.

Europos šalys jau dabar nesutaria dėl prieigos prie vakcinų, kaip kad ir prieš metus nesutarė dėl asmeninių apsaugos priemonių. Programa, kuria siekiama užtikrinti prieigą prie vakcinų, yra nepakankamai finansuojama didžiųjų ekonomikų. Kinijoje, kuri, suvaldžiusi viruso plitimą, padiktavo pasaulinio ekonominio atsigavimo greitį, neskubėjimo politika reiškia, kad dabar ji atsilieka nuo Vakarų pagal vakcinacijos tempą, rodo „Gavekal Dragonomics“ analizė.

Ką sako „Bloomberg Economics“

„Lėta vakcinacija kelia rimtą riziką mūsų prognozėms. Nekontroliuojamas viruso protrūkis reiškia, kad besiformuojančios ekonomikos ir toliau atsiliks ilguoju laikotarpiu. Virusas gali apsunkinti kitas besivystančių rinkų problemas, ir ikipandeminis sąstingis gali ir toliau tęstis“, – teigia ekonomistai Ziad Daoud ir Scott Johnson.

Lėta vakcinacija kelia rimtą riziką mūsų prognozėms. Nekontroliuojamas viruso protrūkis reiškia, kad besiformuojančios ekonomikos ir toliau atsiliks ilguoju laikotarpiu. Virusas gali apsunkinti kitas besivystančių rinkų problemas, ir ikipandeminis sąstingis gali ir toliau tęstis.
ekonomistai Ziad Daoud ir Scott Johnson

„Rand“ vertinimu, vadinamasis vakcinų nacionalizmas galiausiai dideles pajamas gaunančioms šalims gali brangiai kainuoti – 119 mlrd. dolerių per metus, palyginti su 25 mlrd. dolerių už žemas pajamas gaunančių šalių aprūpinimą vakcinomis. Nepasiekus pasaulinės vakcinacijos, Jungtinės Valstijos ir Vokietija pajustų skaudžiausią smūgį vertinant absoliučiuosius rodiklius, teigiama gruodžio mėnesio ataskaitoje.

Tuo tarpu tyrimas, kurį parėmė Tarptautiniai prekybos rūmai ir atliko mokslininkai iš Koc bei Merilando universitetų, pripažino, kad 49 proc. kainos dėl užsitęsusios pasaulinės pandemijos būtų užkrauta išsivysčiusioms šalims, net jei jos įvykdytų pilno masto vakcinaciją. Beveik pusė respondentų, dalyvavusių „Oxford Ecoomics Ltd.“ surengtoje įmonių vadovų apklausoje, įsitikinę, kad jų verslo aktyvumas per visus 2021 metus išliks žemiau ikipandeminio lygio. Daugiau nei keturi iš penkių respondentų kaip rimtą arba labai rimtą riziką vidutinės trukmės laikotarpiu išskyrė pasikartojančias pandemijos bangas.

Besivystančios ir besiformuojančios ekonomikoms rizikų kelia turtingesnių šalių vakcinų dozių kaupimas, nes jų trapios sveikatos apsaugos sistemos sunkiai atlaiko augančių infekcijų mastą, joms trūksta išteklių įsigyti ir skirstyti vakcinas taip greitai, kaip tą daro turtingesnės jų partnerės, o užsienio investicijos nukreipiamos į saugesnes vietoves.

Kaip pavyzdį, panagrinėkim Indoneziją. Tai ketvirta didžiausia pasaulio ekonomika, turinti 274 mln. gyventojų, o COVID-19 atvejų ir mirčių skaičius joje auga rekordiniu greičiu. Beveik pusė milijono žmonių iki sausio pabaigos buvo paskiepyti pirmąja vakcinos doze, mažiau nei planavo vyriausybė, užsibrėžusi per tą mėnesį paskiepyti 598 400 žmonių. Šalis šiuo metu yra viena iš mažiausiai paskiepytų populiacijų tarp 66 šalių: vasario 5 d. duomenimis, vakcinų dozių šimtui žmonių santykis siekė 0,30 dozės, rodo „Bloomberg“ „Vaccine Tracker“ duomenys.

Tarptautinės ekonomikos Petersono institutas aiškiai išdėstė vadinamojo vakcinų nacionalizmo dilemą šią savaitę publikuotame pranešime: „Pandemija niekur nebus suvaldyta, jeigu ji nebus suvaldyta visur.“

„Jeigu tam tikroje grandyje visuomenės sveikatos sektorius praranda kontrolę, tai yra ne tik vietos ekonominė problema, tai pasaulinė ekonominė problema, – sakė Monica de Bolle, Petersono instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė ir viena iš pranešimo autorių. – Bet, deja, aš nesu tikra, ar kas nors iš tiesų yra pasirengęs ką nors dėl to daryti.“