Vartotojų kainos per metus pakilo 0,9 proc. – daugiau, nei tikėjosi ekonomistai, ir tai tapo pirmuoju prieaugiu per šešis mėnesius. Matuoklis, į kurį neįtraukiami tokie kintamieji kaip maistas ir energija, pakilo iki 1,4 proc. – aukščiausiai per daugiau nei penkerius metus.

Šiuos skaičius ECB politikos formuotojai greičiausiai priims su džiaugsmu, net jei juos labiau skatina ne ekonominiai pagrindai, o tokie techniniai niuansai kaip pasibaigusios mokesčių lengvatos ir didesnės energijos sąnaudos. Nepaisant precedento neturinčių piniginių stimulų, kuriais pernai buvo bandoma palaikyti regioną pandemijos krizės akivaizdoje, perspektyvos išlieka niūrios.

„Laikini veiksniai šiuo metu skatina infliaciją“ ir „kaip tik dėl to ECB neturėtų nerimauti“, – teigė Bertas Colijnas, vyresnysis euro zonos ekonomistas iš „ING“. „Kadangi darbo užmokesčio augimas silpnėja, o 2021 m. nedarbas ir toliau greičiausiai kils, kol kas tvarių žingsnių tikslo link nesulauksime.“

Devyniolikos šalių blokui gresia dvigubas nuosmukis, nes ketvirtąjį ketvirtį produkcija sumažėjo, o griežti karantinai visame regione labai apsunkino metų pradžios aktyvumą. Trečiadienį paskelbti pirkimų vadybininkų indeksai parodė, kad sausio mėnesį paslaugos sparčiai traukėsi, o gamyba sulėtėjo dėl silpnos paklausos ir su pandemija susijusių tiekimo trikdžių – visa tai lėmė infliacijos pokyčius.

Remiantis atskira ataskaita, euro zonos gamintojų kainos gruodį, jei lyginsime su praėjusiu mėnesiu, pakilo 0,8 proc., o metinis pokyčių tempas išliko neigiamas.

Vartotojų kainos ypač smarkiai šoktelėjo Vokietijoje, didžiausioje regiono ekonomikoje, kur metų pradžioje buvo atsisakyta laikinai sumažinto pardavimų mokesčio. Sausio mėnesį 3,8 proc. išaugusios energijos sąnaudos, taip pat pabrangęs maistas taip pat prisidėjo prie euro zonos infliacijos.

ECB vykdomosios valdybos narė Isabel Schnabel perspėjo, kad trumpalaikiai kainų šuoliai dar nereiškia ilgalaikių infliacijos pokyčių, teigdama, kad paklausa artimiausiais mėnesiais išliks silpna. Šiuo metu ECB 2023 m. prognozuoja vos 1,4 proc. infliaciją, lyginant su išsikeltu tikslu vidutinės trukmės laikotarpiu užtikrinti infliaciją, kuri būtų šiek tiek mažesnė nei 2 proc.

Pareigūnai, tarp jų Klaasas Knotas, Ollis Rehnas ir Gabrielis Makhloufas, praėjusią savaitę „Bloomberg TV“ sakė, kad centrinis bankas yra pasirengęs pasitelkti visas turimas priemones, įskaitant, jei tik reikės, palūkanų normų mažinimą. Jie atkartojo pranešimą, kurį prezidentė Christine Lagarde išsakė po pirmojo valdančiosios tarybos 2021 m. politikos planavimo posėdžio. Kol kas, jų teigimu, ekonomika gauna visą reikalingą paramą.

Sprendimą, ar euro zonai reikės dar vieno pastiprinimo, apsunkina infliacijos matavimo pokyčiai. Statistikai savo skaičiavimus rėmė praėjusių metų išlaidomis, kai buvo mažiau keliaujama ir rečiau valgoma restoranuose. Pasak „Bloomberg Economics“, dėl to kai kuriais šių metų mėnesiais infliacijos lygis gali būti ženkliai mažesnis nei tuo atveju, jei regionas būtų numatęs grįžimą prie prieškrizinės vartotojų elgsenos.