Tokios išvados išryškėjo prognozėse, kurias antradienį paskelbė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), sumažinęs Europos 2021 metų augimo prognozę ir pabrėžęs didžiąja dalimi prastesnius rezultatus, palyginti su Kinija ir Jungtinėmis Valstijomis.

Tokie skirtingi pasiekimai siejami su itin griežtais karantinais euro zonoje, įvestais koronavirusui sutramdyti, kaip ir su vėluojančia ir stringančia vakcinacijos kampanija, – sunkumais, kurie gali dar labiau pagilinti recesiją, kuri, regis, jau dabar ritasi antrąja banga. Politinis netikrumas dėl būsimos Vokietijos vadovybės ir krizė Italijoje tik sutirština pesimistines nuotaikas.

Kinija, priešingai, demonstruoja V formos atsigavimą, o Jungtinės Valstijos įgavo daugiau pasitikėjimo, naujajam prezidentui prižiūrint, kaip įgyvendinama papildoma paskatų injekcija ir agresyviau stengiamasi vykdyti vakcinacijos programą.

„Mes metus pradėjome silpnesnėmis pozicijomis, ypač Europoje, nes didžioji Europos dalia, regis, vėl ritasi į recesiją, – „Bloomberg Television“ sakė Janet Henry, „HSBC Holdings Plc.“ vyriausioji pasaulio rinkų ekonomistė (Londonas). – Kinija jau viršija ikipandeminį lygį, o Jungtinės Valstijos, mūsų prognozėmis, jos pėdomis paseks 2021 metų pabaigoje.“

Toks skirtingumas pabrėžiamas TVF prognozėse; anot jų, euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais pakils tik 4,2 proc., po 7,2 proc. nuosmukio 2020-aisiais. JAV ekonomika, kaip prognozuojama, per šiuos metus išaugs 5,1 proc., daugiau nei kompensuodama praėjusių metų 3,4 proc. nuosmukį.

Pagrindinė santykinio Europos silpnumo priežastis yra griežtesni ir ilgesni karantinai, kuriuos buvo būtina įvesti norint įveikti atsinaujinusius koronaviruso protrūkius ir pažaboti piktesnes ligos atmainas.

Kaip praėjusią savaitę pareiškė Europos centrinio banko (ECB) valdybos pirmininkė Christine Lagarde, susitraukimas ketvirtąjį ketvirtį dabar „keliaus“ į pirmuosius tris naujųjų metų mėnesius.

„Trumpalaikė rizika krypsta į neigiamą pusę, – pesimistiškai padėtį įvertino ECB vadovė. – Netikrumas tvyro ore.“

Trumpalaikė rizika krypsta į neigiamą pusę, netikrumas tvyro ore.
Christine Lagarde, ECB vadovė

Ką sako „Bloomberg Economics“

„Remdamiesi pesimistinėmis prielaidomis dėl galimos ribojimų trukmės, mes dabar prognozuojame, kad euro zonos ekonomika pirmąjį metų ketvirtį ženkliai susitrauks. O tai reikš antrąją techninę recesiją regione dėl pandemijos“, – teigia Jamie Rush ir David Powell.

Vangiai vykstančios imunizacijos programos taip pat gali turėti įtakos didesniam atotrūkiui tarp Europos ir kitų šalių. Šiuo požiūriu geriausius rezultatus demonstruojančios nedidukės Malta ir Danija skyrė viso labo apie 4 dozes šimtui žmonių, JAV – 7, o Jungtinė Karalystė – daugiau nei dešimt. Bendrosios valiutos blokas šiuo metu aiškinasi santykius su „AstraZeneca“ dėl vėluojančių vakcinų pristatymų.

Tokios spragos, regis, dar ilgesniam laikui užtęs karantinus, tad ekonomikų vystymosi kontrastas atrodo akivaizdus, o bankai, įskaitant „Barclays Plc.“‚ jau prabilo apie „sieną, skiriančią abi Atlanto puses“.

„Jungtinių Valstijų perspektyva gerėja, tuo tarpu Europos – blogėja, – savo ataskaitoje rašė „BofA Global Research“ ekonomistų komanda.– Vargu ar galima kalbėti apie vienodą abiejų ekonomikų atsigavimą.“

Jungtinių Valstijų perspektyva gerėja, tuo tarpu Europos – blogėja. Vargu ar galima kalbėti apie vienodą abiejų ekonomikų atsigavimą.
„BofA Global Research“ ekonomistų komanda

Tokia trajektorija primena dažnai susidaromą įspūdį, jog Europa tampa natūralia ekonomine atsilikėle, palyginti su kitais. Toks jausmas lydi didžiąją šio šimtmečio dalį, ypač atsižvelgus į tai, kaip prieš dešimtmetį smogusi regiono skolų krizė susilpnino jo atsigavimą po pasaulinės finansų krizės, o tuo tarpu JAV ir Kinija toliau dinamiškai vystėsi, bent jau santykinai.

Naujas politinis chaosas tik dar labiau pabrėžia Europos vangumą. Prekybos apribojimai su Jungtine Karalyste po „Brexit“ jau dabar įkyriai primena neseniai įvykusių skyrybų traumą, subjaurojusią regioną.

Tuo tarpu Vokietijos Angelos Merkel įpėdinio klausimas vis dar neišspręstas, iki šiol neaišku, kaip blokui seksis mobilizuoti jėgas kovose su krizėmis, jai palikus postą. Net jei ir apsispręsta dėl kanclerės įpėdinio kandidato, rugsėjį numatyti rinkimai – be abejonės, lydimi koalicinių derybų, – neabejotinai užvilkins pasyvumo aurą.

Staigus Italijos premjero Giuseppės Contės atsistatydinimas, sparčiai didėjančių skolos įsipareigojimų fone, taip pat rodo, kaip nedaug trūksta, kaip pratrūktų suirutė vienoje ar kitoje regiono dalyje. ES savo pastangas sukurti bendrą atsigavimo fondą, skirtą paremti jos bendrosios valiutos vientisumą, buvo sukoncentravusi būtent į šią šalį.

Neprarasti vilties

Kad ir kokia beviltiška atrodytų padėtis, Europos politikos formuotojai gali vis dar puoselėti viltį, kad jų ekonomikos išlaikys paviršinę stiprybę. Regiono vyriausybinėmis paramos programomis, regis, siekiama atkurti bendrovių bei darbo vietų gyvybingumą, net jei jų veikla pristabdyta, tikintis galimai išvengti augimo potencialo griūties.

„Ekonomikos išlaikomos nevisavertėje sąstingio būsenoje, ir vertinant apskritai, pagrindinės ekonomikos išsaugomos sveikos, – sako Kallumas Pickeringas, „Berenberg“ ekonomistas. – Tiesą sakant, nuojauta man kužda, kad situacija nėra tokia gąsdinanti, kaip daugeliui atrodo.“

Ekonomikos išlaikomos nevisavertėje sąstingio būsenoje, ir vertinant apskritai, pagrindinės ekonomikos išsaugomos sveikos. Tiesą sakant, nuojauta man kužda, kad situacija nėra tokia gąsdinanti, kaip daugeliui atrodo.
Kallumas Pickeringas, „Berenberg“ ekonomistas

Bet kokiu atveju Europos finansinių įmonių vadovai paklūsta raginimams kantriai laukti, kol bus pašalintos kliūtys vakcinacijos procese ir pandemija pažabota, ir jų ekonomikos galės galiausiai atsiverti – net jeigu to pavyks pasiekti daug vėliau nei jų pasaulinėms varžovėms.

„Mes turime padalyti 2021-uosius į dvi dalis, – duodamas interviu „Bloomberg Television“ sakė Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as . – Mes turime viską, ko reikia, kad užtikrintume stiprų, labai greitą atsigavimą, vos tik pandemija pasibaigs.“