„Per savaitę verslo išlaikymas mums kainuoja tūkstančius svarų, netgi užsidarius, o mūsų pajamos nulinės, – sakė Andrrew Wongas, elitinio kinų restorano „A. Wong“, įsikūrusio madingame Londono Pimliko rajone, savininkas. – Nesiliauju galvojęs apie verslo uždarymą ir pasitraukimą, kad ir kaip to nenoriu.“
Nors šalies ekonomika, regis, geriau prisitaiko prie viruso pandemijos sukeltų ribojimų – bendrojo vidaus produkto (BVP) susitraukimas lapkritį, palyginti su geguže, sumažėjo nuo 19 iki 2,6 proc., – to paties negalima pasakyti apie bendrovių finansus. Vienos lobistinės grupės vertinimu, 250 000 smulkių įmonių gresia bankrotas. Beveik 10 000 barų ir restoranų, turinčių licenciją prekiauti alkoholiu, pernai užsidarė visam laikui, rodo konsultacinių įmonių CGA ir „AlixPartners“ duomenys.
Krizė gali priversti iždo sekretorių Rishį Sunaką pratęsti paramą verslui kovo 3 d. biudžeto ataskaitoje. Iždas jau išleido apie 300 mlrd. svarų sterlingų (400 mlrd. JAV dolerių) sumą, skirtą paremti darbuotojus ir verslus krizės laikotarpiu, tad jo įsiskolinimai pirmą kartą viršijo 2 trln. svarų sterlingų.
Įmonių vadovus apima vis liūdnesnės nuotaikos, ypač po to, kai mokslininkai rekomendavo neatidaryti restoranų bei barų bent jau iki gegužės, o premjeras Borisas Johnsonas nebegarantuoja, kad ribojimai bus sušvelninti apie Velykas.
„Liūdni metai, – sako Mike‘as Cherry‘is, Smulkių įmonių federacijos nacionalinis primininkas. – Daugelis įmonių jau atsidūrė ties bankroto riba, ir tokie išskirtinai sunkūs laikai, atrodo, dar kurį laiką tęsis.“
Ką sako ekonomistai
„Naujausio ribojimų raundo suduotas smūgis ekonomikai bus daug rimtesnis nei lapkritį, kai Anglija buvo įvedusi dalinį karantiną“, – teigia Danas Hansonas iš „Bloomberg Economics“.
Nors vyriausybinė parama darbuotojams padėjo atitolinti nedarbo šuolį, parama verslovėms yra mažiau visapusiška ir jai iškelta daugiau sąlygų. Įmonėms suteikta tam tikra valstybinių mokesčių lengvata, bet faktiškai, įmonės, kad išgyventų, priverstos didinti įsiskolinimų naštą. Be to, subsidijų paketų kai kuriose srityse neužtenka nuomos mokesčiams padengti.
Jungtinė Karalystė patyrė skaudesnį smūgį nei dauguma valstybių, nes ji itin priklausoma nuo paslaugų sektoriaus, kuris sudaro beveik 80 proc. ekonomikos. Šalies BVP trečiąjį metų ketvirtį buvo 8,6 proc. mažesnis už 2019 metų pabaigoje fiskuotą lygį, ir demonstravo prasčiausius rezultatus tarp Didžiojo septyneto (G7) valstybių.
Labiausiai nukentėjo mažmeninės prekybos bei viešbučių ir maitinimo sektorių, kuriuose dirba 17 proc. JK darbo jėgos, įmonės. Daugiau nei pusė įmonių, teikiančių apgyvendinimo bei maitinimo paslaugas, turi lėšų mažiau nei trims mėnesiams. Trečdalis jų puoselėja nedaug vilčių arba visiškai netiki, kad joms pavyks išgyventi iki balandžio, rodo Nacionalinio statistikos biuro (NSB) duomenys.
Viešbučių ir maitinimo sektoriaus įmonės galėtų išgyventi, galiojant daliniams ribojimams – pavyzdžiui, tokiems, kokie galiojo po pirmojo karantino liepą, kai joms leido atnaujinti veiklą, – bet ne esant dabartinėms taisyklėms, sakė Timas Martinas, vadovaujantis „JD Wetherspoon Plc.“, barų tinklui, kuriame dirba 43 000 žmonių.
„Nesitariant taisyklės buvo nuolat keičiamos – komendanto valandos, vien tik stalelių aptarnavimas, gėrimai tik su maistu, amžinai koreguojamos pakopų sistemos ir karantinai, – sakė T. Martinas. – Pramonė išsivers, jeigu vyriausybė grįš prie liepos 4-osios taisyklių, kitu atveju – ir toliau bankrutuos bendrovės, bus atleidžiami darbuotojai.“
Įmonių vadovų nuomonės prieštarauja Anglijos centrinio banko pareiškimams. Centrinio banko vyriausiojo ekonomisto Andy‘is Haldane‘o teigimu, ūkiui pavyks greitai atsigauti po giliausios per tris šimtmečius recesijos, vos tik įsibėgės vakcinacijos programa.
„Jeigu pasiseks pasiekti atsigavimo, kokio aš tikiuosi, galbūt antrąjį ketvirtį, tuomet yra vilčių, kad pavyks pagerinti įdarbinimo perspektyvas, iš naujo įdarbinti milijonus žmonių, praradusių darbus.“, – per sausio 19 d. surengtą vaizdo seminarą kalbėjo A. Haldane‘as.
Kurortiniame Bato mieste, nusidriekusiame beveik 160 kilometrų į vakarus nuo Londono, „Meticulous Ink“ uždarė savo kanceliarinių prekių parduotuvę ir pristabdė kaligrafijos seminarus, kitados užtikrinančius trečdalį surenkamų pajamų. Athena Cauley-Yu, vadovaujanti kanceliarijos ir tipografijos parduotuvei, tikisi, kad padės vyriausybinė parama ir savininko sutikimas sumažinti nuomos mokestį.
„Kalbame apie pinigų srautus, jų subalansavimą, – sakė A. Cauley-Yu. – Čia tiek daug žongliravimo, ir taip kas mėnesį. Kabome ant plauko.“
Skolos yra dar viena sunki našta. FTB duomenimis, daugiau nei trys ketvirtadaliai smulkių įmonių aptarnauja tam tikrą skolą, iš jų 40 proc. skolų naštą vadina neįveikiama.
Net dabartinė vyriausybės teikiama parama, pasirodo, yra problemiška. Tik ketvirtadalis specialiųjų 1 000 svarų vertės išmokų, pažadėtų barams kalėdiniu laikotarpiu, buvo išmokėta, rodo „British Beer & Pub Association“ duomenys. Išduota mažiau nei pusė subsidijų, pasiūlytų per lapkričio karantiną.
„Jeigu verslovės neturi kaip ir iš kur generuoti pajamas ir nebeturi santaupų, jos atsiduria akligatvyje, – sako Kate Nicholls, lobistinės grupės „UKHospitality“ generalinė direktorė. – Patalpos uždarytos, bet sąskaitos toliau atkeliauja. Kai kuriose įmonėse kaupiasi įsiskolinimai už nuomą, ir esame girdėję, kad daliai jų sunkiai sekasi gauti paskolas ir subsidijas. Galiausiai laukia vienas rezultatas: daugiau įmonių bankrotų ir dar daugiau prarastų darbo vietų.“
