Dabar jis atsidūrė kitokio pobūdžio mūšio centre: tarp valdžios institucijų, raginančių restoranus užsidaryti anksčiau, kad sustabdytų koronaviruso plitimą, ir verslo savininkų, kurie sako, kad tokie reikalavimai tiesiog neįgyvendinami.
Kadangi Japonijos viruso strategija remiasi savanorišku bendradarbiavimu, šis mūšis rodo jos socialinio paklusnumo modelio ribas, pandemijai tęsiantis jau antrus metus. Japonijos valdžia nurodė, kad valgymas ir gėrimas viešumoje yra didžiausias infekcijų šaltinis ir paragino barus ir restoranus regionuose, kuriuose įvesta nepaprastoji padėtis, užsidaryti iki 20 val.
„Mes negalime paklusti reikalavimams sutrumpinti darbo valandas, kadangi dabartinė vyriausybės parama nepakankama“, – pareiškė „Gonpachi“ operatoriaus „Global-Dining Inc.“ generalinis direktorius Kozo Hasegawa po to, kai Japonija šį mėnesį paskelbė nepaprastąją padėtį. Jis pažymėjo, kad sutrumpėjusios darbo valandos ir laikini uždarymai nepadėjo pažaboti viruso, ir išreiškė abejonę, ar ligoninės tikrai perkimštos.
Išsaugoti darbo vietas
Ekspertai tvirtina, kad norint užkirsti kelią rekordiniam atvejų augimui, labai svarbu kovoti su infekcijomis valgymo metu ir išvengti nepaprastosios padėties laikotarpio, kuris baigsis už poros savaičių, pratęsimo. Bandydamas užtikrinti bendradarbiavimą, Tokijas, miestas, garsėjantis kulinariniais malonumais ir turintis daugiau „Michelin“ žvaigždučių nei bet kuris kitas, kas mėnesį išdalija 1,8 milijono jenų (17 308 dolerių) restoranams, paklustantiems prašymams užsidaryti.
Tačiau programa veikia vienodai visiems, neatsižvelgiant į verslo dydį ar darbuotojų skaičių. Skirtingai nei kitose prefektūrose, Tokijuje subsidijos skiriamos tik mažoms ir vidutinėms įmonėms bei nepriklausomai valdomiems verslams.
Tai reiškia, kad restoranų tinklai, valdomi didesnių korporacijų, dažnai mokančių didesnę nuomą už geriausias lokacijas, jokios paramos negauna. Tokijo gubernatorė Yuriko Koike pirmadienį sakė, kad apsvarstys galimybę suteikti tą pačią paramą ir didesniems restoranams.
Nors daugelis restoranų Tokijuje paklūsta reikalavimams mainais į subsidijas, kai kurie taikstytis su taisyklėmis nesutinka. „Ikka Dining Project Ltd.“, valdantis 71 restoraną, iš pradžių sutrumpino darbo laiką, bet vėliau apsigalvojo.
„Negalėdami toliau dirbti – net jei tai reiškia, kad negausime paramos iš vyriausybės, – mes negalėsime išsaugoti daugiau nei 300 nuolatinių darbuotojų, 800 ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų ir tiekėjų darbo vietų, – rašė generalinis direktorius Taro Takenaga. – Mes manome, kad išsaugoti jų darbus yra mūsų pareiga.“
Šitokia pozicija atspindi vis didėjantį šalių, kuriose į viruso kontrolę ilgą laiką buvo žiūrima pro pirštus, nesugebėjimą numalšinti žiemos infekcijų bangos didėjančio visuomenės nuovargio akivaizdoje. Švedijoje, dar vienoje šalyje, kuri anksčiau vengė griežtų apribojimų, vyriausybė šią savaitę priėmė naują įstatymą, leidžiantį uždaryti verslus ir bausti piliečius už griežtesnių taisyklių nepaisymą.
Panaši priemonė dabar svarstoma ir Japonijoje, nes savanoriškas socialinis drausmingumas šalyje blėsta.
Vyriausybės „bauginimas“
Pirmasis Japonijos nepaprastosios padėties laikotarpis, įvestas pavasarį, buvo sėkmingas, nepaisant to, kad valdžios institucijos dėl šalies konstitucijos turėjo ribotas galimybes vykdyti apribojimus. Aukštas bendradarbiavimo lygis ir visuomenės bei verslo savininkų geranoriškumas padėjo suformuoti kovos su virusu „japoniškąjį modelį“.
Tačiau šį kartą vyriausybei siekiant sumažinti ekonominę žalą ir išvengti visuotinio veiklos apribojimo, restoranai ir barai jaučia, kad ilgiau paklusti nebegali.
„Kiekvieną mielą kartą, kai vyriausybė paskelbia pareiškimą, mes sulaukiame naujo smūgio“, – sakė Nobu Miyake, „Fine Food Systems Co.“, šiuo metu visame Tokijuje valdančio septynis bistro stiliaus restoranus ir paklustančio vyriausybės reikalavimams, prezidentas.
Tokijuje atvejų vis dar labai daug – sostinė ilgiau nei savaitę praneša apie daugiau nei 1000 infekcijų kasdien, įskaitant 1274 trečiadienį. N. Miyake prognozuoja, kad nepaprastoji padėtis bus pratęsta ir po vasario 7 d.: „Baisu kiekvieną dieną skaityti naujienas, galvojant, ką dar jie pasakys.“
Tyrimų firmos „Teikoku Databank“ duomenimis, viešojo maitinimo sektoriaus bankrotai pernai visoje šalyje išaugo iki rekordinių 780.
„Vyriausybė neturėtų bauginti restoranų“, – teigė Takeshi Niinami, „Suntory Holdings Ltd.“, tiekiančios gėrimus restoranams visoje šalyje, generalinis direktorius. Visuotiniai apribojimai net ir toms įstaigoms, kuriose laikomasi infekcijų prevencijos protokolų, yra nesąžininga, pažymėjo jis, ragindamas vietos valdžios institucijas atlikti patikrinimus, kad būtų nustatyti pažeidėjai, taip pat koreguoti subsidijas atsižvelgiant į verslo dydį.
Jokių dienos pietų
Ekspertai teigia, kad viena iš dabartinės naujų atvejų bangos priežasčių – didelis žmonių, puotavusių Naujųjų metų vakarėliuose, ypač Tokijuje, skaičius. Šis laikotarpis atliepė vasaros vyriausybės subsidijų programas, kurios skatino žmones keliauti ir valgyti restoranuose, ir sutapo su šaltesniais orais, kurie apsunkino vėdinimą ir sukūrė virusui palankią aplinką.
Valdžia paragino elgtis santūriau ir uždaryti restoranus anksčiau dar tada, kai nebuvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Sugriežtintų apribojimų prašymai tik sustiprino jausmą, kad viešojo maitinimo pramonė yra išskiriama iš kitų.
Šią problemą apibendrino itališko maisto restoranų tinklo „Saizeriya Co.“ prezidentas Issei Horino, pasisakęs sausio 13 d. spaudos konferencijoje po to, kai valdžia paragino žmones nebevalgyti ir nebegerti restoranuose ir dienos metu. „Saizeriya“ pelnas jau ir taip nusmuko 80 proc. per trečiąjį ketvirtį, dar prieš prasidedant dabartiniam infekcijų antplūdžiui, be to, restoranas paklūsta prašymams užsidaryti anksčiau.
„Tai dabar ir pietauti nebegalima? – niūriai nusijuokė I. Horino. – Gal jau atstokite nuo mūsų?“
