„Kaip žinote, „Couche-Tard“ nėra linkę taškytis, – sakė A. Bouchardas per Kanados kompanijos metinį susitikimą rugsėjo 16 d. – Iki šiol kantrybė ir santūrumas mums išėjo į naudą.“
Gal jie ir nelinkę taškytis, tačiau dabar A. Bouchardo kompanija ketina už 20 mlrd. dolerių įsigyti prancūzų maisto prekių parduotuvę „Carrefour SA“. Įsigijimas būtų maždaug penkis kartus brangesnis už iki šiol aukščiausią „Couche-Tard“ sumokėtą kainą, o su juo Kvebeke įsikūrusi bendrovė įžengtų į didelių prekybos centrų sritį – žemos maržos maisto pramonės nišą, kurioje ji turi mažai patirties.
Abi šalys vis dar derasi, tačiau potencialus susitarimas jau sulaukė Prancūzijos vyriausybės pasipriešinimo ir investuotojų skepticizmo. Trečiadienį Toronte „Couche-Tard“ akcijos nukrito 9,2 proc.
„Pagrindinį „Carrefour“ verslą sudaro maisto prekės ir dideli prekybos centrai, – sakė „Bloomberg Intelligence“ analitikė Jennifer Bartashus. – Kaip tai suderinti su „Couche-Tard“ veiklos modeliu?“.
„Couche-Tard“ valdo žinomą degalinių tinklą „Circle K“.
Derybos, apie kurias „Bloomberg“ pirmą kartą pranešė sausio 12 d., atkreipė dėmesį į kompaniją, kuri nėra gerai žinoma už Kanados ribų, nepaisant jos valdomo 14 200 parduotuvių tinklo, besitęsiančio nuo Teksaso iki Honkongo.
Metodinis požiūris į įsigijimus padėjo jos steigėjams paversti vieną krautuvę Monrealio pakraštyje parduotuvių ir degalinių imperija, kurios vertė šiuo metu siekia 41,7 mlrd. Kanados dolerių (32,8 mlrd. USD). Remiantis „Bloomberg“ milijardierių indekso duomenimis, kompanijos vadovas A. Bouchardas šiandien yra vienas turtingiausių Kanados žmonių, o jo grynoji vertė siekia 3,9 mlrd. dolerių.
Disciplina ir sandoriai
Analitikai svarsto, kad galimas sandorio pagrindas – 7700 „Carrefour“ savitarnos parduotuvių ir bendras interesas Azijoje. Kai kurie išreiškė pasitikėjimą „Couche-Tard“ patirtimi, nes kompanija iki šiol vengė sudaryti sandorius, kurie neturėtų finansinės prasmės.
Kiti spėjo, jog kompanijai išseko perėmimo galimybės jos pagrindinėje veikloje. Japonijos „Seven & i Holdings Co.“, didžiausias pasaulyje savitarnos parduotuvių operatorius, pernai sutiko sumokėti 21 mlrd. dolerių už „Marathon Petroleum Corp.“ priklausančias „Speedway“ degalines.
„Bloomberg“ liepos mėnesį pranešė, kad privataus kapitalo įmonė ir „Couche-Tard“ vedė derybas dėl jungtinio „Speedway“ įsigijimo. Balandžio mėnesį bendrovė atsisakė 5,6 mlrd. dolerių vertės pasiūlymo įsigyti degalinių tinklą „Caltex Australia Ltd.“.
„Galbūt „Couche-Tard“ ketina žengti šį žingsnį, nes galimybės įsigyti parduotuvių tinklą už pagrįstą kainą pasitaiko vis rečiau, o gal tai yra būdas diversifikuoti kompaniją?“ – komentaruose investuotojams rašė „TD Securities“ analitikas Michaelas Van Aelstas. Susidomėjimas prekybos centrais nebuvo „mūsų numatytas žingsnis“, – pažymėjo jis.
Kol kas „Couche-Tard“ apetitas sandoriams akcininkams buvo naudingas. Jei būtumėte investavę į „Couche-Tard“ 1986 m., kai bendrovė pirmą kartą pasiūlė akcijas viešam pirkimui, 1000 Kanados dolerių dabar būtų virtę 950 000, rugsėjo mėnesį metiniame susitikime pažymėjo vyriausias finansų direktorius Claude’as Tessieras. Remiantis „Bloomberg“ duomenimis, per 20 metų laikotarpį, kuris baigėsi gruodžio 31 d., kompanijos akcijos išaugo 73 kartus.
A. Bouchardo polėkį galima sieti su jo vaikyste, kai tėvo kasybos verslas, esantis už dviejų valandų į šiaurę nuo Kvebeko, bankrutavo ir įstūmė šeimą į skurdą. Verslininkas tai apibūdino kaip esminį momentą, pavirtusį noru pakloti „tvirtus pamatus dideliam namui“.
„Dabar namas jau visai gražus ir gana didelis, tačiau dar yra vietos jį padidinti“, – kalbėjo A. Bouchardas vaizdo įraše kompanijos „Facebook“ puslapyje 2016 m., praėjus keliems mėnesiams po pranešimo apie Teksase įsikūrusios bendrovės „CST Brands Inc.“ įsigijimą už maždaug 4 mlrd. dolerių. Tai didžiausias verslininko sandoris iki šios dienos.
A. Bouchardas save apsupo glaudžia Kvebeko bendražygių grupe. Jie sukūrė parduotuvių dizaino ir klientų aptarnavimo filosofiją, kurią pasitelkia įsigydami naujus pirkinius, nagrinėdami potencialius taikinius ir nustatydami, ką reikėtų pataisyti.
Devintajame dešimtmetyje „Couche-Tard“ kurį laiką valdė prekybos centrą, tačiau vėliau nusprendė atsisakyti šios verslo krypties, nes ji turėjo mažiau augimo galimybių, teigiama 2016 m. A. Bouchardo biografijoje.
Kompanija įžengė į JAV 2001 m. įsigijusi Vidurio Vakarų tinklą „Bigfoot“, kuriam vadovavo Brianas Hannaschas, po 13 metų perėmęs iš A. Bouchardo generalinio direktoriaus pareigas.
B. Hannaschas, kuris nemokėjo prancūzų kalbos, anksti įsitraukė į steigėjų ratelį, kai buvo pakviestas į žvejybą (su vynu ir dainomis). Jis išmoko kompanijos kultūros, į tinklą įtraukdamas vis naujas parduotuves.
J. Bartashus giria „Couche-Tard“ gebėjimą kontroliuoti išlaidas ir protingus plėtros sprendimus. Jei „Couche-Tard“ savo naujai įsigytose įmonėse – nuo šviežio maisto iki planavimo programinės įrangos – pastebi kažką, kas jai patinka, ji bando tai atkartoti ir kitose kompanijos dalyse.
Būtent taip nutiko Norvegijoje, kurią „Couche-Tarda“ panaudojo kaip laboratoriją, kad perprastų elektromobilių populiarėjimą. Kompanija įdiegė įkroviklius biurų pastatuose ir degalinėse bei padidino maisto produktų pasiūlą klientams, kol šie laukia, kada galės važiuoti namo. Dabar tai, ko išmoko, ji perkelia į Šiaurės Ameriką, teigė B. Hannaschas rugsėjo mėnesio interviu.
Patirtis su elektromobiliais taip pat galėjo paskatinti derybas su „Carrefour“, sako „Eight Capital“ analitikas Graeme’as Kreindleris. „Couche-Tard“ priklausomybė nuo iškastinio kuro ilgainiui taps rizikinga; remiantis kompanijos pateikiama informacija, fiskaliniais 2020 m. 46 proc. bendrojo jos pelno sudarė degalų pardavimai.
„Dabar, norėdami įkrauti savo transporto priemonę, jūs galite rinktis iš maždaug 26 000 lokacijų, – „BNN Bloomberg“ televizijai sakė G. Kreindleris. – Tai padaryti žymiai patogiau, kai važiuoji apsipirkti, nei bandant prastumti pusvalandį ar 45 minutes“ degalinėje.
