Sprendžiant iš tviterio, „Tesla Inc.“ įkūrėjo pamėgtos komunikacijos priemonės, labiausiai jį traukia filantropija. Viena iš pirmųjų jo reakcijų tapus turtingiausiuoju žmogumi (po atsainaus gūžtelėjimo pečiais) – paprašyti patarimo, kaip jį išdalyti: „Beje, visada labai laukiu kritinių atsiliepimų, taip pat idėjų, kaip paaukoti pinigus, kad jie tikrai padarytų poveikį (tai žymiai sunkiau, nei atrodo).“
49-erių metų E. Muskas yra filantropijos naujakrikštas, lyginant su tais, kuriuos jis ką tik aplenkė 500 turtingiausių pasaulio žmonių „Bloomberg“ milijardierių indekse.
Ilgametis sąrašo Nr. 1 Billas Gatesas ir jo bičiulis Warrenas Buffettas, įkūrę iniciatyvą „Giving Pledge“, kuri ragina turtingiausius žmones paaukoti bent pusę savo turto, jau išdalijo dešimtis milijardų dolerių grynaisiais ir akcijomis. Net Jeffas Bezosas, sulaukęs kritikos dėl to, kad pernelyg lėtai įsitvirtino kaip filantropas, neseniai padidino statymus. Pernai jis įsipareigojo skirti 10 mlrd. dolerių su klimato kaita susijusiems klausimams spręsti, o lapkričio mėnesį šešiolikai aplinkosaugos grupių išdalijo 791 mln. dolerių.
Nepaisant to, kad E. Muskas pasirašė pasižadėjimą aukoti, viešai labdaros srityje jis iki šiol nuveikė palyginti nedaug. Remiantis „Quartz“ analize, jis paaukojo daugiau kaip 257 mln. dolerių E. Musko fondui (tai atitiktų maždaug 0,1 proc. dabartinės jo grynosios vertės), kuris savo ruožtu 2016–2018 m. paskirstė 65 mln. dolerių ne pelno siekiančioms organizacijoms.
Jei B. Gatesas nebūtų paaukojęs tiek daug (arba J. Bezosas nebūtų išsiskyręs), jų turtas šiuo metu būtų kur kas didesnis – galbūt didesnis ir už E. Musko.
Vis dėlto E. Muskas leido suprasti, jog turtus jis kaupia tam, kad juos atiduotų, ar bent jau nukreiptų į savo aistringai vystomą projektą – kosmoso tyrinėjimus. „Norint pastatyti miestą Marse, prireiks daug lėšų, – praėjusį mėnesį sakė jis Vokietijos leidėjui Axeliui Springeriui. – Ir aš noriu kuo daugiau prie to prisidėti.“
„Agresyviau“
„Būtų sunku pervertinti jo turtų potencialą, – teigė Benjaminas Soskisas, Urbano instituto Ne pelno organizacijų ir filantropijos centro vyresnysis mokslo darbuotojas. – Susiduriame su mastu, kurį net suvokti sunku.“
E. Musko turtų augimo šuolis reiškia, kad jam teks gerokai pagreitinti aukojimo tempą, kad įvykdytų pasižadėjimą išdalyti daugiau nei pusę savo pinigų, pažymėjo B. Soskisas. „Jam teks aukoti kur kas agresyviau nei dabar.“
Filantropijos ekspertai kelia klausimą, kaip E. Muskas tai įgyvendins. Turtingiausieji pasaulio žmonės iki šiol rinkosi įvairius metodus: B. Gatesas tapo tiek aktyviu filantropu, tiek viešu asmeniu tokiose srityse, kaip visuomenės sveikata. „Twitter Inc.“ bendraįkūrėjas Jackas Dorsey nusprendė aukoti visiškai skaidriai, kiekvieną auką paskelbdamas viešai prieinamoje skaičiuoklėje.
Kreipdamasis į tviterį, kad sulauktų aukojimo pasiūlymų, E. Muskas seka J. Bezoso pėdomis: šis 2017 m. taip pat paskelbė panašią tviterio žinutę, kurioje savo sekėjų prašė pasidalyti idėjomis. Buvusi J. Bezoso žmona MacKenzie Scott pademonstravo dar vieną galimą milijardierių filantropijos modelį: ji kreipėsi į šimtus ne pelno organizacijų ir švietimo institucijų ir tiesiog apdalijo jas dosniais čekiais – be jokių sąlygų. M. Scott dotacijos 2020 m. siekė beveik 6 mlrd. dolerių.
Ne pelno organizacijas tiriantis Ohajo valstijos universiteto profesorius Brianas Mittendorfas E. Muskui siūlo sekti M. Scott pavyzdžiu, pažabojant savo inovacijų instinktus.
„Spąstai, į kuriuos pakliūna daugelis turtingų filantropų – siekis savarankiškai išradinėti filantropiją, užuot pasikliovus tais, kurie jau turi ekspertizės ir patirties, bet kuriems tiesiog reikia lėšų, kad galėtų sustiprinti savo daromą poveikį“, – pabrėžė jis.
