Pandemijai tęsiantis jau beveik ištisus metus, socialinis regiono modelis pavertė jį „perspektyviausiu“ brėžiant tvarų kelią iš kritinio laikotarpio, praneša Pasaulio ekonomikos forumas (PEF). Bankas HSBC pažymi, kad Šiaurės pranašumą lemia dosnūs socialinės apsaugos tinklai ir aukštas skaitmeninimo lygis.

Jau dabar aišku, kad Danija, Norvegija, Švedija ir Suomija per „Covid-19“ krizę patirs mažesnį ekonominį nuosmukį nei euro zona ar Jungtinė Karalystė.

Nors situacija toli gražu nėra tobula – Švedijos antikarantininė strategija ir aukšti mirštamumo rodikliai sulaukė net karaliaus Karolio XVI Gustavo kritikos, o Danijos kova su koronaviruso mutacija baigėsi audinių skerdynėmis, – platesnis vaizdas ekonominiu požiūriu išlieka pozityvus. Remiantis PEF gruodžio mėnesio pasaulinio konkurencingumo išvadomis, Šiaurės regionas šiuo metu yra geriausioje pozicijoje išlaikyti „produktyvią, tvarią ir įtraukią ekonominę sistemą“.

Pandemijos metu Šiaurės šalių modelis iš tiesų nušvito teigiamoje šviesoje – nepaisant ilgai besitęsiančių ginčų dėl šiauriečių visuomeninės sistemos, įskaitant JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjų kritiką, esą regionas tik įrodo, jog „socializmas mažina gyvenimo standartus“ ir priklauso tai pačiai kraitelei kaip ir Venesuela.

„Bloomberg“ grafikas
Foto: Bloomberg

Mažos ir į eksportą orientuotos Šiaurės šalys nuo seno suderina aukštus mokesčius, nukreiptus į viešojo sektoriaus išlaidas, su ekonominiu efektyvumu ir technologinėmis inovacijomis.

Ką sako „Bloomberg“ ekonomistai...

„Gilūs viešųjų išlaidų iždai, tvirtas socialinės apsaugos tinklas ir didesnis pasitikėjimas sektoriais, kurie galėjo dirbti iš namų ir prekiauti internetu, padėjo Šiaurės šalims atsilaikyti „Covid-19“ krizės metu“, – teigia Johanna Jeansson, ekonomistė.

Gilūs viešųjų išlaidų iždai, tvirtas socialinės apsaugos tinklas ir didesnis pasitikėjimas sektoriais, kurie galėjo dirbti iš namų ir prekiauti internetu, padėjo Šiaurės šalims atsilaikyti „Covid-19“ krizės metu.
Johanna Jeansson, ekonomistė

Šiaurės šalių rinkėjai neprieštaraudami sutinka su vienais aukščiausių pasaulyje mokesčių, laikydami juos būtinu visuomenės stabilumo palaikymo mechanizmu. Tai savo ruožtu sukuria stabilią mokestinę bazę, kuri reiškia, jog Šiaurės valstybių skolų lygis yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje.

Žemas skolų lygis leido regionui, kuris reguliariai atsiduria pasaulinių laimės reitingų viršūnėje, išgyventi krizę su natūraliu pranašumu: jis yra turtingas ir geriau prisitaikęs nenumatytoms išlaidoms.

„Bloomberg“ grafikas
Foto: Bloomberg

Kalbant apie lyčių lygybę, Šiaurės šalys taip pat užima aukštą poziciją. Tai, kad Švedijos mokyklos ir darželiai šiemet liko atidaryti, gali padėti paaiškinti, kodėl, lyginant su ES vidurkiu, moterų nedarbas pačiame pandemijos įkarštyje augo mažiau nei vyrų, teigia Johanna Jeansson iš „Bloomberg Economics“. Norvegijoje vyrų ir moterų dalyvavimo darbo rinkoje atskirtis šiemet netgi sumažėjo, vyriausybei pailginus mokamas vaiko priežiūros atostogas.

Pažvelkime atidžiau į tai, kaip Šiaurės regionas ruošiasi išeiti iš krizės ir kodėl jis išsineš mažiau randų nei kiti.

Apsauginis tinklas

Visos Šiaurės šalys siūlo visuotinę socialinę paramą, įskaitant sveikatos priežiūrą ir dosnią finansinę pagalbą netekus darbo. Tai reiškia mažesnį nerimą dėl prarastų darbo vietų ir pajamų nei kitose valstybėse, atveriant galimybes ekonominei veiklai atsinaujinti iš karto, vos tik bus panaikinti apribojimai, teigia HSBC ekonomistas Jamesas Pomeroy.

„Tai pamokantis pavyzdys, jog pinigų dėjimas į žmonių kišenes pandemijos metu pasiteisina kaip geriausias būdas išsilaikyti“, – pažymi jis.

Tai pamokantis pavyzdys, jog pinigų dėjimas į žmonių kišenes pandemijos metu pasiteisina kaip geriausias būdas išsilaikyti.
Jamesas Pomeroy, ekonomistas

Danai ir švedai, liepos mėnesį lygindami savo finansinę situaciją su trimis ankstesniais mėnesiais, atsidūrė Europos Sąjungos viršūnėje, o suomiai užėmė 7-ąją vietą, rodo 27 šalių bloko agentūros „Eurofound“ atliktas tyrimas.

„Bloomberg“ grafikas
Foto: Bloomberg

Taupusis ketvertukas

Regiono patirtis per dešimtojo dešimtmečio bankų krizę, o paskui – per pasaulinę 2008 m. finansinę suirutę privertė Šiaurės valstybes vengti viešųjų skolų. Toks atsargumas reiškia, kad dabartinės ekstremalios situacijos metu vyriausybės turi daugiau erdvės paremti savo ekonomikoms.

Norvegija, kurioje įsteigtas didžiausias pasaulyje valstybinis turto fondas, turi ypatingą fiskalinę laisvę. Švedijos ir Danijos skolos siekia apie 40 proc. BVP; regione šis santykis didžiausias yra Suomijoje – beveik 70 proc. Tai vis tiek yra perpus mažiau nei Italijoje ir prilygsta apytikriai 90 proc. ES vidurkio.

Stiprūs Švedijos viešieji finansai leidžia jai įgyvendinti ekspansinę fiskalinę politiką derinyje su struktūrinėmis reformomis, lapkričio mėnesį pranešė Riksbankas, tarp turimų galimybių įvardydamas investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir infrastruktūrą bei „plataus masto“ mokesčių reformą


Danijos centrinio banko valdytojas Larsas Rohde teigia, kad „pradinė pozicija, kai viešoji skola yra nedidelė, o namų ūkiai ir įmonės turi užtektinai lėšų, reiškia, kad krizę galėsime išgyventi lengviau“.

Skaitmeninimas

Pandemijai verčiant pasaulį susitaikyti su socialinio atsiribojimo priemonėmis, nuotoliniu darbu ir virtualiomis pamokomis, retas kuris regionas tam yra pasirengęs geriau už šiauriečius. Ilgametės investicijos į kompiuterines technologijas, komunikacijas ir skaitmeninių įgūdžių mokymą šiandien atsiperka su kaupu.

Suomija ir Švedija pranešė apie visoje ES mažiausią darbo valandų sumažėjimą per antrąjį ketvirtį, palyginus su paskutiniais trimis 2019 m. mėnesiais: „Eurostat“ duomenimis, šis rodiklis nesiekia nė 5 proc. Panašiai tvarkosi ir Norvegija, kuri nėra ES narė. Danija užėmė šeštąją vietą bloke.

„Pandemijos metu skaudžiausiai nukentėjo tos pasaulio dalys, kurios nespėjo pereiti į skaitmeninį gyvenimą vienu mygtuko spustelėjimu, – teigia J. Pomeroy iš HSBC. – Jei šalies gyventojai skaitmeniniu požiūriu labai išprusę, tai jiems padeda išlaikyti aukštą produktyvumą.“