Jei žiūrėsime į produkcijos rodiklius, pasaulio ekonomika jau ropščiasi iš gilios duobės, kokios per visą savo gyvenimą nematė praktiškai nė vienas iš 7,7 milijardų planetos žmonių. Vakcinos turėtų paspartinti ekonominį atsigavimą 2021 m., tačiau visas kitas „Covid-19“ palikimas turės įtakos pasauliniam augimui ilgus ateinančius metus.
Kai kas jau pastebima dabar. Robotai vis aktyviau perims gamybos ir aptarnavimo darbus, o biurų darbuotojai vis daugiau laiko darbuosis iš namų. Tarp skirtingų šalių ir jų viduje atsiras vis daugiau nelygybės. Vyriausybės vaidins vis didesnį vaidmenį piliečių gyvenime, išleisdamos – ir paskolindamos – vis daugiau pinigų. Toliau pateiksime kai kurių šiuo metu vykstančių pokyčių apžvalgą.
Leviatanas
Vyriausybė pasirengė sugrįžimui į „didžiojo brolio“ poziciją, o socialinis kontraktas tarp visuomenės ir valstybės vienu mostu buvo perrašytas. Valdžiai tapo savaime suprantama sekti, kur eina ir su kuo susitinka jos žmonės – ir mokėti darbo užmokestį, kai darbdaviai to padaryti nebegali. Šalyse, kur laisvosios rinkos idėjos karaliavo ištisus dešimtmečius, šiemet teko paknopstomis lopyti apsauginius tinklus.
Tam, kad sumokėtų už visas šias intervencijas, pasaulio vyriausybės ryžosi biudžeto deficitams, kurie šiais metais siekia 11 trilijonų dolerių, skelbia „McKinsey & Co“. Jau dabar diskutuojama apie tai, kiek laiko tokios išlaidos galės tęstis ir kada mokesčių mokėtojams teks apmokėti sąskaitą. Bent jau išsivysčiusiose ekonomikose itin žemos palūkanų normos ir nesutrikdytos finansų rinkos artimiausiu laikotarpiu nerodo jokių krizės požymių.
Ilgainiui ekonomikos transformacija pakeis nuomonę apie viešąją skolą. Naujasis konsensusas teigia, kad žemos infliacijos pasaulyje vyriausybės turi daugiau galimybių leisti lėšas, todėl turėtų proaktyviau naudoti fiskalinę politiką, kad paskatintų ekonomikų vystymąsi. Šiuolaikinės pinigų teorijos šalininkai tvirtina, kad jie buvo šių argumentų pionieriai, o visi kiti tik dabar juos pasivijo.
Dar lengvesni pinigai
Centriniai bankai vėl sugrįžo prie pinigų spausdinimo. Palūkanų normos pasiekė naujas rekordines žemumas. Centrinių bankų valdytojai paspartino kiekybinį palengvinimą, jį praplėsdami ir supirkinėdami verslo ir vyriausybės skolas.
Visos šios piniginės intervencijos sukūrė švelniausias finansines sąlygas per visą istoriją – ir išlaisvino spekuliacinių investicijų siautulį, daugelį analitikų verčiantį rūpintis būsimais moraliniais pavojais. Tačiau centrinio banko politiką atšaukti bus sunku, ypač jei darbo rinkos išliks sutrikusios, o kompanijos pratęs savo taupymo planus.
Istorija liudija, kad pandemijos ilgą laiką mažina palūkanų normas, teigiama šiais metais paskelbtame Stanfordo universiteto straipsnyje. Nustatyta, kad praėjus ketvirčiui amžiaus po ligos paplitimo, rodikliai paprastai buvo maždaug 1,5 procentinio punkto mažesni, nei būtų buvę kitu atveju.
Skolos ir zombiai
Pandemijos metu vyriausybės pasiūlė kreditą kaip gelbėjimo ratą – ir verslas mielai jį pasčiupo. Vienas iš rezultatų – verslo skolos lygio augimas visame išsivysčiusiame pasaulyje. Tarptautinių atsiskaitymų bankas apskaičiavo, kad ne finansų kompanijos per pirmąjį 2020 m. pusmetį pasiskolino iš viso 3,36 trilijonus dolerių.
Dėl karantino apribojimų ar vartotojų atsargumo daugelyje pramonės šakų mažėjant pajamoms, o nuostoliams prasiskverbiant į bendrovių balansus, atsiranda sąlygos „didžiulei įmonių mokumo krizei“, teigiama vienoje naujoje ataskaitoje.
Kai kurie analitikai taip pat nerimauja, kad įmonėms siūloma per daug paramos – ir per mažai paisoma, kas ir už ką ją gauna. Jie teigia, kad tai yra „zombių firmų“, kurios nepajėgtų išgyventi laisvojoje rinkoje ir kurias palaiko tik valstybės pagalba, kūrimo receptas, o dėl jų visa ekonomika tampa mažiau produktyvi.
Didžiosios atskirtys
Diskusijos dėl stimulų gali atrodyti kaip pirmojo pasaulio prabanga. Skurdesnėms šalims trūksta išteklių apsaugoti darbo vietas ir verslą – arba investuoti į vakcinas – taip, kaip tai daro turtingesnės valstybės, ir joms teks kuo greičiau susiveržti diržus arba rizikuoti valiutų krizėmis ir kapitalo nutekėjimu.
Pasaulio bankas perspėja, kad pandemija sėja naujos kartos skurdą ir skolų suirutę, o TVF teigia, kad besivystančios šalys rizikuoja atsilikti ištisu dešimtmečiu.
G-20 šalių kreditorės vyriausybės ėmėsi šiokių tokių veiksmų, kad palengvintų skurdžiausių skolininkų padėtį, tačiau pagalbos grupės jas aršiai kritikavo už ribotas skolų lengvatas ir nesugebėjimą įtraukti į planą privačių investuotojų.
K formos atsigavimas
Menkai apmokamas darbas paslaugų srityje, kur daug tiesioginio kontakto su klientais, išnyko pats pirmas, vos tik užsidarė ekonomikos. O finansų rinkos, kuriose turtas daugiausia priklauso turtingiesiems, atsigavo kur kas greičiau nei darbo rinkos.
Šis rezultatas buvo pavadintas „K formos atsigavimu“. Virusas padidino pajamų ir turto nelygybę tarp klasių, rasių ir lyčių.
Moterys nukentėjo neproporcingai smarkiai – iš dalies dėl to, kad jos dažniau dirba per pandemiją nukentėjusiose pramonės šakose, bet dar ir dėl to, kad uždarius mokyklas joms teko prisiimti didžiąją dalį papildomos vaikų priežiūros naštos. Kanadoje moterų dalyvavimas darbo rinkoje susitraukė labiausiai nuo devintojo dešimtmečio vidurio.
Robotų revoliucija
„Covid-19“ paskatino naują susirūpinimą dėl fizinio kontakto pramonės šakose, kuriose išlaikyti socialinį atstumą yra sunku – pavyzdžiui, mažmeninės prekybos, turizmo ar sandėliavimo srityse. Viena iš galimų išeičių – pakeisti žmones robotais.
Tyrimai rodo, kad automatika dažnai įsitvirtina būtent recesijos metu. Per pandemiją kompanijos ėmė sparčiau diegti mašinas, kurios gali užregistruoti viešbutyje svečius, restorane supjaustyti salotas arba surinkti pinigus greitkelių rinkliavos kabinose. Patobulėjo ir apsipirkimas internetu.
Visos šios naujovės paskatins ekonominį produktyvumą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad kai sugrįžti į darbą pagaliau bus saugu, kai kurių darbo vietų bus jau nebelikę. Kuo ilgiau žmonės sėdi be darbo, tuo labiau atrofuojasi jų įgūdžiai – ekonomistai tai vadina „histereze“.
Jūs užtildytas
Kylant pajamų laipteliais aukščiau, nuotolinis darbas staiga tapo visuotine norma. Vienas tyrimas parodė, kad du trečdalius JAV BVP gegužės mėnesį sugeneravo namuose dirbantys žmonės. Daugelis kompanijų patarė darbuotojams laikytis toliau nuo biuro ir 2021 m., o kai kurios paskelbė, kad lankstus darbo grafikas nuo šiol bus nuolatinis.
Darbas iš namų iš esmės išlaikė technologijų testą, pasiūlydamas darbdaviams ir darbuotojams naujų galimybių. Tai kelia nerimą įmonėms, kurios rūpinasi senąja biuro gyvenimo infrastruktūra – pradedant komerciniu nekilnojamuoju turtu ir baigiant maistu bei transportu. Kita vertus, tai ypač palanki proga tiems, kurie siūlo naujoves: vaizdo konferencijų platformos „Zoom“ akcijos šiemet išaugo daugiau kaip šešis kartus.
Nuotolinio darbo galimybė – kartu su viruso baime – paskatino miestiečių antplūdį į priemiesčius ir kaimo vietoves, o kai kuriose šalyse sukėlė nekilnojamojo turto kainų provincijoje šuolį.
Niekur nekeliaujate?
Kai kurios kelionių rūšys praktiškai sustojo. Jungtinių Tautų duomenimis, pasaulinis turizmas per metus iki spalio mėnesio sumažėjo 72 proc. „McKinsey“ prognozuoja, kad ketvirtadalis komandiruočių gali išnykti visam laikui, nes verslo susitikimai persikelia į internetą.
Pasibaigus atostogoms ir nutrūkus masiniams renginiams, tokiems kaip festivaliai ir koncertai, nutrūko ir vartotojų tendencija teikti pirmenybę „patirtims“, o ne daiktams. Kai aktyvumas pagaliau atsinaujins, šis tas gali išlikti pasikeitę. „Mes vis dar nežinome, kaip iš tikrųjų bus su koncertais, – pripažįsta Rami Haykalas, klubo „Elsewhere“ Brukline bendrasavininkas. – Manau, žmonėms labiau rūpės asmeninė erdvė, todėl jie vengs vietų, kuriose sausakimša.“
Keliautojams gali tekti apsirūpinti privalomais sveikatos pažymėjimais ir susitaikyti su naujais apsaugos būdais. Honkonge įsikūrusi „China Tech Global“ sukūrė mobilią dezinfekcijos kabiną, kurią bando parduoti oro uostams. Kompanijos vadovas Sammy Tsui sako, kad šiuo būdu per 40 sekundžių ar greičiau galima iš organizmo ir drabužių pašalinti ligos sukėlėjus. „Pajusite ant kūno vėsų orą, lyg ir miglą, – aiškina jis. – Bet drėgmės iš tikrųjų nejausite.“
Kitokia globalizacija
Kai pačioje pandemijos pradžioje Kinijos gamyklos buvo uždarytos, šoko bangos nuvilnijo per visas tiekimo grandines ir privertė verslą ir vyriausybes iš naujo apmąstyti savo priklausomybę nuo pasaulio gamybos jėgainės.
Pavyzdžiui, Švedijos „NA-KD.com“ yra klestinčios „greitosios mados“ mažmenininkas, reaguojantis ne į tradicinius sezonus, o į socialinių tinklų tendencijas. Šiemet sutrikus prekių pristatymams, kompanija dalį gamybos perkėlė iš Kinijos į Turkiją, pasakoja Julia Assarsson, siuntų ir muitų vadovė.
Tai pavyzdys, kaip globalizacija gali prisitaikyti neatsitraukdama. Kitose srityse pandemija turėtų paraginti politikus suvokti, kaip rizikinga pasikliauti importu, kai kalbama apie nacionaliniam saugumui gyvybiškai svarbias prekes – kaip šiais metais nutiko su ventiliatoriais ir kaukėmis.
Pirmyn, žalyn
Prieš pandemiją naftos piko teoriją – idėją, kad elektrinių transporto priemonių pakilimas gali visam laikui sumažinti vieno iš taršiausių iškastinių kurų pasaulinę paklausą – daugiausia aptarinėjo aplinkosaugininkai.
Tačiau kai 2020 m. lėktuvai liko stovėti angaruose, o žmonės liko sėdėti namuose, net ir tokios didžiulės naftos kompanijos kaip „BP“ pajuto realią grėsmę, staiga suvokusios, jog pasaulis į klimato kaitą žiūri rimtai.
Vyriausybės nuo Kalifornijos iki Jungtinės Karalystės paskelbė planus iki 2035 m. uždrausti naujų benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimą. O Joe Bidenas buvo išrinktas su pažadu, kad JAV vėl prisijungs prie Paryžiaus susitarimo.
