Europos Komisija (EK), siekianti nukreipti investuotojus link socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu tvarių aktyvų, siūlo, kad tik statiniai, nacionalinių valdžios institucijų sertifikuoti kaip superefektyviai naudojantys energiją objektai, būtų įtraukti į jos taksonomiją. Kitu atveju, finansavimas būtų brangesnis.
Tačiau nacionaliniai energinio naudingumo reikalavimai skiriasi, ir kadangi Švedija taiko vienus iš griežčiausių reikalavimų Europoje, ES siūloma struktūra galiausiai ženkliai sumažintų Švedijos aktyvų dalį, kuri galėtų būti finansuojama žaliosiomis obligacijomis. Švedijos bankininkų asociacijos teigimu, tokiu atveju ši dalis tesudarytų vos vieną procentą visų tinkamų aktyvų, lyginant su 20 proc. dalimi kitose valstybėse.
Švedija nėra vienintelė šalis, besipriešinanti tokio apibrėžimo projektui, bet ji būtų viena iš labiausiai dėl to nukentėjusiųjų.
„Reikalavimai, keliami energijos klasėms, smarkiai skiriasi ES narėse, – elektroniniame laiške rašo Švedijos finansų rinkų ministras Peras Bolundas. – Tai gali pakurstyti itin heterogeninę statinių klasifikaciją ir skaidrumo stoką.“
Iššūkiai
ES vertinimu, apie trečdalis regiono šiltnamio efektą sukeliančių dujų susiję su pastatų statyba, naudojimu, griovimu ir renovacijomis. Ji siūlo vadinti tvariais tuos statinius, kuriems priskiriamas vadinamojo energinio naudingumo sertifikato (angl. energy performance certificate, EPC) A lygis. EPC sertifikatai pirmą kartą buvo pristatyti 2002 metais kartu su pirmąja ES Direktyva dėl pastatų energinio naudingumo.
Anot Jonathano Volto ir Zsolto Totho iš instituto „Buildings Performance Institute Europe“, sertifikatai galėtų padėti pritraukti žaliųjų investicijų. Tačiau trūkstant bendrų lygių nustatymo kriterijų, kyla „kai kurių iššūkių“, ir ne tik Šiaurės Europos šalims, tvirtina jie.
„Apskritai šiose šalyse galioja griežtesni statybų teisės aktai ir EPC A slenksčiai, o tai taip pat reiškia, kad pasiekti „tvarumo“ ar „ekologiškumo“ lyginamąjį standartą“ bus sunkiau“, – rašė J. Voltas ir Z. Tothas elektroniniame laiške.
Tuo tarpu Švedijos bendrovės ir savivaldybės išleidžia daugiau žaliųjų obligacijų nei bet kuri kita jos Europos bendražygė. Pernai kronomis išreikštos žaliosios obligacijos sudarė 20 proc. visų išleistų obligacijų, o tai sudaro daug didesnę dalį nei euro zonos, Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės rinkose, nurodo Švedijos centrinis bankas.
O per devynis mėnesius iki rugsėjo, obligacijų buvo parduota už maždaug 82 mlrd. kronų (10 mlrd. JAV dolerių), priartėjus prie 2019 metų rekordo, 91 mlrd. kronų.
„Aš nuoširdžiai tikiu, kad emitentai ir toliau leis žaliąsias obligacijas, kad tai nepristabdys mūsų rezultatų, pasiektų per pastaruosius dešimt metų“, – sakė Helena Lindahl, gyvybės draudimo bendrovės „Storebrand Asset Management“ portfelio valdytoja, priklausanti grupei ekspertų, dirbančių su fiksuoto pajamingumo instrumentais.
Beveik pusę Švedijos įmonių žaliųjų obligacijų pastaruoju metu pasiūlė šalies nekilnojamojo turto bendrovės, taip pat bankai. Vietos municipalitetai taip pat tampa svarbiais emitentais.
Taksonomija
„Dabartinis taksonomijos modelis yra itin probleminis, – sakė Bjornas Bergstrandas, paskolų agentūros „Kommuninvest“, išleidžiančios obligacijas vietos vyriausybių vardu, vienas iš vadovų, atsakingas už tvarumą. – Techniniai atrankos kriterijai reiškia, kad bus atsisakyta gana didelės portfelio dalies.“
Toks pasiūlymas neįsigalios taip iš karto. Komisija iki gruodžio 18 dienos rinko visą būtiną informaciją ir komentarus, ir dabar, norint įteisinti šią priemonę, būtinas parlamento pritarimas bei įgyvendinimas nacionaliniu lygiu.
Švedijos emitentai gali ir toliau siūlyti vertybinius popierius, kurie atitinka kitus pasaulinius žaliųjų obligacijų struktūros reikalavimus, tad jie jokiais būdais nebus atskirti nuo rinkos.
Vis dėlto ilgesniu laikotarpiu, investuotojai greičiausiai ims pavyzdį iš ES, sakė Johanas Hansingas, Švedijos bankininkų asociacijos vyriausiasis ekonomistas. „Mes ligi galo nesuprantame, kaip galima suderinti ekologiškos statybos definiciją pagal klasifikaciją, kuri nėra suderinta, – sakė J. Hansingas. – Jeigu ši naujoji taksonomija taptų taisykle, „žaliosios“ hipotekos paskolų rinka labai smarkiai susitrauktų.
Švedijos bankai šiandien taiko A ir B energijos klasifikaciją, kai kurie bankai pasitelkia ir C klasę, kaip kriterijų „žaliosioms“ hipotekos paskoloms, sakė J. Hansingas.
„Švedijoje daug sunkiau nei kitose valstybėse gauti A klasifikaciją, ir būtent dėl to ši siūloma taksonomija pakenks mums labiau nei kitiems“, – sakė jis.
