Tačiau nuo pavasario pradžios vis dažniau pasigirsta spėlionių, jog darbo vieta niekada jau nebebus tokia kaip anksčiau. Didžiojo darbo iš namų eksperimento per pandemiją sėkmė dar aiškiau nei bet kada parodė, jog daugelis dalykų, kuriuos darome biuruose, gali būti daromi lygiai taip pat ar dar geriau nuotoliniu būdu ir bendraujant elektroniškai.
O kadangi nemažai geriausių darbo vietų pastaraisiais dešimtmečiais buvo sutelkta tankiai gyvenamuose, brangiuose miestuose, atsivėrusi galimybė gali sudaryti sąlygas darbuotojams persikelti ten, kur gyvenimas paprastesnis, o nekilnojamasis turtas pigesnis.
Koks bus tokių ilgalaikių pokyčių mastas, belieka spėlioti. Bet apie tai vis daugiau kalbama ir rašoma. Kaip parodė dvi naujausios apklausos, respondentai vieningai sutaria, kad ateityje nuotoliniu būdu bus atliekama daug daugiau darbų nei prieš pandemiją. Bet apklausos taip pat atskleidė kai kuriuos galimus prieštaravimus dėl to, kaip tai konkrečiai vyks.
Pavyzdžiui, internetinės platformos „Upwork Inc.“ kalbinti personalo atrankos vadovai prognozuoja, kad 37,5 proc. jų organizacijų darbuotojų po penkerių metų dirbs nuotoliniu būdu bent jau dalį darbo laiko – iki pandemijos dirbantieji iš namų sudarė 21,2 proc.
Tuo tarpu ekonomistai Josė Maria Barrero, Nicholasas Bloomas ir Stevenas J. Davisas, remdamiesi keliomis išsamiomis gegužės-spalio mėnesiais atliktomis darbuotojų apklausomis, savo straipsnyje „Kodėl darbas iš namų išliks“, prognozuoja, kad 22 proc. visų pilnų darbo dienų JAV darbas bus atliekamas iš namų ir pasibaigus pandemijai, kai tuo tarpu anksčiau prognozuoti tik penki procentai.
Tokie apskaičiavimai paremti darbuotojų pateiktais savo darbdavių planų vertinimais. Patys darbuotojai norėtų ir toliau dirbti iš namų 44 proc. laiko – pirmenybė nuotoliniam darbui pastebima beveik visose demografinėse grupėse, išsilavinimo bei pajamų kategorijose. Tačiau darbdavių planų prognozės smarkiai skiriasi, ypač darbuotojų pajamų kategorijoje.
Galbūt 150 000 dolerių uždirbantys darbuotojai šiame kontekste kiek per daug pesimistiški, bet, kaip rodo kiti faktai, tie, kurie uždirba daug, semiasi didžiausiais vis populiarėjančio nuotolinio darbo pranašumais. Visų pirma dėl to, kad jie tokį darbą labiau vertina. Antra, jų darbdaviai gali tikėtis geresnių rezultatų. J. M. Barrero, N. Bloomo ir S. J. Daviso apklausose respondentų paprašyta įvertinti darbo efektyvumą dirbant iš namų per pandemiją, lyginant su tuo, ko jie tikėjosi, ir didesnes pajamas uždirbantys darbuotojai raportavo apie didžiausius teigiamus skirtumus.
Tai tik pačių respondentų vertinimai, ir jie galbūt neatspindi tikrojo našumo prieaugio. Bet N. Bloomo, Stanfordo universiteto profesoriaus ir kitų autorių atliktas tyrimas parodė, kad vienos kinų internetinės kelionių agentūros informaciją telefonu teikiantys operatoriai dirbo 13 proc. našiau, kai jiems buvo leista dirbti nuotoliniu būdu. N. Bloomas, J. M. Barrero (Instituto Tecnologico Autonomo de Mexico) ir S. J.Davisas, remdamiesi savo atliktomis apklausomis, daro išvadą, jog po pandemijos planuojamas nuotolinis darbas gali padidinti produktyvumą 2,4 proc.
Garsiajame ekonomisto Paulo Davido straipsnyje aiškinama, kodėl prireikė dešimtmečių, kol elektrifikacija padėjo pasiekti daug didesnio gamybos produktyvumo. Gamintojai nenoriai atsisakė egzistuojančių gamyklų, paremtų vandens ar garų energija, net kai energijos šaltinis buvo pakeistas elektra, ir tik tada, kai jie pastatė naujas elektros energija paremtas gamyklas, išaugo produktyvumas. P. Davidas straipsnį, pavadinimu „The Dynamo and the Computer“, pateikė per metinį Amerikos ekonominės asociacijos susitikimą 1989 metais, tuo metu, kai daugelis stebėjosi, kodėl išaugęs kompiuterių naudojimas vis dar neturi didelės įtakos produktyvumo statistikai.
Produktyvumo pakilimas užfiksuotas tik po kelerių metų, vėliau, naujojo šimtmečio primojo dešimtmečio viduryje, jis vėl nuslūgo. Darant prielaidą, kad mes vis dar aiškinamės, kaip geriausia organizuoti žiniomis pagrįstą darbą, įdiegus naujas informacines technologijas, neatmetama galimybė, kad pandemija suteikė naudingą postūmį į priekį, duosiantį ekonominės naudos ateinančiais metais.
Tai yra viena iš priežasčių, kodėl J. M. Barrero, N. Bloomas ir S. J. Davisas tiki, kad nuotolinis darbas ir toliau gerokai viršys ikipandeminį lygį. Minimi ir kiti veiksniai, tokie kaip sumažėjusi darbo iš namų stigma, darbdavių ir darbuotojų investicijos į geresnį darbo iš namų organizavimą (kurios, jų vertinimais, padidino 2020 m. bendrąjį vidaus produktą (BVP) 1,2 proc.), patobulintos technologijos ir teigiamas tinklo efektas, vis daugiau žmonių dirbant nuolatiniu būdu.
Bet, kaip jau matėme, nuotolinio darbo privalumai galbūt nebus tolygiai paskirstyti tarp skirtingų pajamų grupių. Ko gero, jie nebus tolygiai paskirstyti ir tarp lyčių: J. M. Barrero, N. Bloomo ir S. J. Daviso apklausos parodė, kad vyrai turi didesnių galimybių dirbti iš namų ir tokiomis sąlygomis dirbti našiau.
Čia svarbus ir geografinis veiksnys. Šį rudenį „Upwork“ vyriausiasis ekonomistas Adamas Ozimekas, remdamasis visa eile atliktų apklausų, priėjo prie išvados, kad 6,9-11,5 proc. JAV namų ūkių dėl per pandemiją atsiradusių naujų nuotolinio darbo galimybių planuoja persikelti – daugiausia į vietoves, esančias dvi valandas ar daugiau kelio nuo jų dabartinės gyvenamosios vietos. M. Barrero, N. Bloomo ir S. J. Daviso vertinimu, išaugus nuotoliniam darbui, lyginant su ikipandeminiu lygiu, 5-10 proc. sumažės išlaidos maistui, pramogoms ir pirkiniams svarbiausiuose JAV verslo rajonuose.
Daug kas priklausys nuo konkrečios galutinai susiformuosiančios nuotolinio darbo formos. Kaip rodo M. Barrero, N. Bloomo ir S. J. Daviso atliktos apklausos, maždaug pusė žmonių, galinčių dirbti iš namų, įsivaizduoja, kad ateityje galės taip dirbti vieną-keturias dienas per savaitę, bet bent kartą per savaitę apsilankant biure; tuo tarpu 27,3 proc. respondentų tikisi dirbti iš namų visą darbo laiką.
Bet „Upwork“ apklausti personalo atrankos vadovai prognozuoja, kad po penkerių metų jų organizacijose nuotoliniu būdu visas darbo dienas dirbs beveik dukart daugiau darbuotojų, nei tų, kurie pasirinks dalinį nuotolinį darbą. Kaip savo elektroniniame laiške rašo A. Ozimekas iš „Upwork“, darbdaviai turi pagrindo pirmenybę teikti pilnam perėjimui prie nuotolinio darbo.
„Tai ne tik sutaupo jiems biuro patalpų, bet ir leidžia tikėtis darbo rinkos efektyvumo visą laiko zoną, arba visoje JAV teritorijoje ar visame pasaulyje, atsižvelgiant į bendrovę, – rašė jis. – Dalinis nuotolinis darbas vis tiek siejamas su valandos- dviejų trukmės kelionėmis į darbą.“
Maža to, kai kurios Silicio slėnio bendrovės jau informavo darbuotojus, persikėlusius į žemesnio pragyvenimo lygio vietoves, kad jų atlygis bus sumažintas proporcingai. Taigi, nors išaugus nuotoliniam darbui veikiausiai galima tikėtis didelės ekonominės naudos, toli gražu neaišku, kas iš rinkos dalyvių daugiausia papildys savo kišenes.
