Kamuoliui pataikius į galvą, 20-metį jaunuolį skubiai teko operuoti, ir galiausiai jo svajonė tapti profesionaliu žaidėju subliuško. Trumpai padirbėjęs šeimos medvilnės prekybos versle, jis įstojo į prestižinį Jamnalal Bajaj Vadybos studijų institutą Mumbajuje, prieš pradėdamas karjerą finansų pasaulyje 1985 metais būdamas 26-erių.
Dabar 61-erių U. Kotako turtas vertinamas 16 mlrd. dolerių, rodo „Bloomberg Billionaires Index“ indeksas.
Nors Indija stengiasi įveikti šešėlinio skolinimo krizę, U. Kotako bankui „Kotak Mahindra Bank Ltd.“ pavyko įgyti investuotojų pasitikėjimą, pradėjus prieš daugiau nei dvejus metus lėtinti skolinimą rizikingesniems sektoriams ir palaikant gerą įmonių valdymą. Kai koronaviruso pandemija dar labiau apsunkino pramonės bėdas, pakirsdama skolininkių gebėjimą grąžinti skolas, įmonė buvo viena iš pirmųjų, padidinusių kapitalą ir taip sustiprinusių savo balansą. Ir tokia banko strategija padidino investuotojų lūkesčius, jog ši institucija taps viena iš ryškiausių nugalėtojų, šaliai traukiantis iš COVID-19 sukeltos recesijos.
Strategija pasiteisino. Pasaulio kreditoriams išgyvenant nuosmukį, „Kotak Mahidnra Bank“ akcijos per šiuos metus pabrango 17 proc., daugiausia tarp Indijos analogiško tipo bendrovių, o U. Kotako, kaip vyriausiojo valdytojo, kadencija buvo pratęsta dar trejiems metams. Įmonės atstovas neatsiliepė į prašymus pakomentuoti.
„Kiek aš suprantu, turtingiausio pasaulio bankininko statusas K. Uday‘ui yra tik įgaliojimas būti vienu iš sumaniausių pasaulio bankininkų, – sakė Anandas Mahindra, Mumbajuje veikiančios „Mahindra Group“ pirmininkas, kurio ryšys su U. Kotaku 1986 metais lėmė įmonės pavadinimą. – Daug svarbiau yra tai, kad jis suprato, jog tai, kas daro banką tvarų ir ilgaamžį, nėra tik sumanios strategijos, bet ir stiprus valdymas.“
U. Kotako bendrovė veikia šalyje, kur kreditoriai garsėja vienais iš prasčiausių blogųjų paskolų koeficientų pasaulyje. Įmonių sunkumai ėmė telktis 2015 metais, kai Indijos reguliuotojas inicijavo visuotinį auditą, atskleidusį paslėptų neveiksnių paskolų. Ir tai galiausiai sukėlė šešėlinės bankininkystės krizę, kuri sukaustė platesnio masto ekonomiką ir dar labiau pakenkė aktyvų kokybės balui bei pelningumui.
Bet „Kotak Mahindra Bank“ pavyko prisitaikyti. Jis apribojo skolinimą smulkioms ir vidutinio dydžio bendrovėms ir nepatikimiems fiziniams asmenims. Banko akcijų vertė per kiekvienus iš pastarųjų trejų metų pakildavo daugiau nei 24 procentais.
Nors banko neveiksnių paskolų koeficientas pakilo 2020 metais, jis yra laikomas vienu iš bankų, turinčių žemiausią minėtą rodiklį, o jo kapitalo pakankamumo balas yra aukščiausias. Antras didžiausias pagal rinkos vertę šalies bankas pranešė apie netikėtai 27 proc. išaugusį pelną per ketvirtį, pasibaigusį rugsėjo 30 dieną.
Lapkritį bankas sulaukė dar vieno impulso, kai šalies centrinis bankas pasiūlė didinti steigėjams nuosavybės limitą, tuo smarkiai sumažindamas riziką, jog U. Kotakas bus priverstas sumažinti savo turimą 26 proc. kreditoriaus akcijų paketą, kaip kad to anksčiau reikalavo Indijos atsargų bankas (RBI).
U. Kotakas, vakarinės Gudžarato valstijos gyventojas, 1985 metais įkūrė investicinę bendrovę, pasiskolinęs 3 mln. rupijų (41 000 JAV dolerių) iš šeimos bei draugų, o kitais metais tapo A. Mahindros partneriu. Įmonė, kuri pradėjo nuo diskontuotų vekselių, vėliau išplėtė savo paskolų portfelį, ėmėsi tarpininkauti akcijų prekyboje, aktyviai dalyvauti investicinėje bankininkystėje, draudimo ir bendruosiuose investiciniuose fonduose. 2003 metais, gavęs RBI pritarimą, ji įgijo kreditoriaus statusą.
Finansininkas buvo „Kotak Mahindra Bank“ valdytoju nuo pat banko įkūrimo pradžios, o 2006 metais padidino turimą banko kontrolę, nutraukęs daugiau nei dešimtmetį trukusią partnerystę su „Goldman Sachs Group Inc.“. Jis pakilo karjeroje, išlaikydamas stiprias finansinių priemonių išplatinimo garantijų praktikas ir vengdamas skolinti rizikingiems sektoriams. Jis veikiau stengėsi plėsti turtu užtikrintas paskolas ūkių įrangai, hipotekai ir transporto priemonėms, teigė Deepakas Jasanis, „HDFC Securities Ltd.“ Mažmeninės prekybos tyrimų skyriaus vadovas.
Tuo metu, kai RBI ką tik pritarė siūlymui pratęsti valdytojo U. Kotako kadenciją – nors anksčiau jis siūlė nustatyti ribą aukšto rango vadovų kadencijai privačiuose bankuose, – investuotojai jau pradeda sukti galvą, kas nutiks, kai jis perleis banko vadeles kam nors kitam.
Priešingai nei daugelis Indijos šeimos verslovių, U. Kotakas vengia kviestis šeimos narius į banko valdybą ar kitas aukštas pareigas. Tai padėjo išsaugoti investuotojų ir indėlininkų pasitikėjimą šalyje, kur dėl nepakankamo įmonių valdymo ir skaidrumo per mažiau nei dvejus metus trys bankai jau žlugo, kiti du šešėlinės bankininkystės atstovai subankrutavo.
„Tai vien Uday‘aus nuopelnas, – sakė Ananthas Narayanas, buvęs bankininkas, dabar einantis Valdymo ir mokslinių tyrimų S.P. Jain instituto (Mumabjus) finansų docento pareigas. – Jis turi daug gerų pavaldinių, bet, atvirai kalbant, juos visus nustelbia Uday‘us. To žmogaus, kuris perims iš jo estafetę, laukia sunkus darbas, nes įstaiga laikosi vien ant Uday‘aus pečių.“
Kol kas U. Kotakas dar stovi prie banko vairo. Bendrovė svarsto planus perimti smulkesnį konkurentą „IndusInd Bank Ltd.“, spalį pranešė šaltiniai, susipažinę su situacija. – Toks žingsnis įtvirtintų „Kotak Mahindra Bank“, kaip vieno iš pirmaujančių Indijos privačių bankų, pozicijas ir padidintų jo aktyvų vertę daugiau nei 82 procentais.
Žvelgdamas atgal, A. Mahindra sako, kad jo sprendimas devintajame dešimtmetyje pasikliauti U. Kotaku atsipirko.
„Aš labai gerai prisimenu sulaukęs daug klausimų tiek iš savo tėvo, tiek iš dėdės, kodėl aš taip pasitikiu šiuo jaunuoliu, ką tik baigusiu verslo mokyklą, – sakė jis. – Atsakiau jiems, kad mane persekioja nuojauta, jog vieną dieną mes labai džiaugsimės, kad mūsų pavardė siejama su jo pavarde. Tiesiog intuityviai jaučiau jo galimybes.“
