„Covid-19“ pandemijai paskatinus visuotinį darbo iš namų bumą, šios kliūtys grasina iš naujo perpiešti pasaulinį pinigų gavimo ir auginimo žemėlapį. Niujorko „Goldman Sachs Group Inc.“ ir „Moelis & Co.“ netrukus gali pastebėti, kad pagrindiniai pinigų uždirbėjai keliasi į Floridą – ir tai tik išryškina aukštus mokesčius ir išlaidas jų gimtajame mieste. Tuo tarpu „Brexit“ veja iš Londono turtus ir talentus, o sunki Kinijos ranka sumažina ilgametį Honkongo patrauklumą.

„Finansų centrams kyla didesnė grėsmė nei kada nors anksčiau, – teigia Michaelas Mainelli, Londone įsikūrusios idėjų kalvės „Z/Yen Group“, sudarinėjančios Pasaulinį finansų centrų indeksą, steigėjas. – Didžiausią spaudimą patiria Honkongas. Niujorkas pasižymi didesne ekonomine įvairove nei tas pats Londonas. Jo problema ta, kad jis gana uždaras“, tuo tarpu Londono verslas dažniausiai vyksta tarptautiniu mastu.

Nors didieji miestai išlieka didžiais nuolat save perkurdami – XX a. viduryje Niujorko uostas buvo judriausias pasaulyje, – kai kurių šlovė tiesiog išblėsta. Prisiminkime Florenciją, kur gimė ne tik Renesansas, bet ir modernioji bankininkystė. Naujausi požymiai rodo, kad darbo vietų finansų srityje ir kompetencijų pasiskirstymas spartėja – pirmiausia todėl, kad etatinis darbas biure netrukus gali tapti ikipandeminės eros reliktu.

Darbdaviai prognozuoja, kad darbas iš namų vidutiniškai vyks dvi dienas per savaitę, rodo „Barclays Plc“ šį mėnesį atlikta apklausa. Joje teigiama, kad „darbo iš namų revoliucija“ reiškia „10–20 proc. struktūrinį biurų paklausos mažėjimą“, o pažeidžiamiausia šiuo metu yra Jungtinė Karalystė.

Londono investicijų į nekilnojamąjį turtą dalis tarp didžiausių Europos miestų šiais metais iki rugsėjo mėnesio susitraukė daugiau nei perpus, palyginti su maždaug 40 proc. piku likus metams iki 2016 m. „Brexit“ referendumo, rodo „Real Capital Analytics“ ir „Savills Plc“ surinkti duomenys. Ir atvirkščiai, Paryžius, Berlynas ir Frankfurtas pritraukia vis didesnę dalį.

„Brexit“ pereinamajam laikotarpiui artėjant į gruodžio 31 d. terminą, kuris žymės galutinį Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos santykių nutraukimą, bankai „Goldman Sachs“ ir „JPMorgan Chase & Co.“ pranešė, kad daugiau nei 300 jų darbuotojų ruošiasi persikelti į žemyninius miestus. „Goldman“ į Frankfurtą perkelia apie 60 milijardų dolerių, o „JPMorgan“ – net 230 milijardų dolerių turto.

Konsultacijų firma „EY“ praėjusio mėnesio ataskaitoje teigė, kad tik 10 proc. didžiųjų finansinių paslaugų įmonių ateinančiais metais planuoja pradėti arba išplėsti veiklą Jungtinėje Karalystėje: jas atbaido neapibrėžtumas dėl „Brexit“ ir „Covid-19“ pandemijos. Balandžio mėnesį šis rodiklis dar siekė 45 proc. Šios permainos nežada nieko gero Jungtinei Karalystei, kur finansų srityje dirba daugiau nei milijonas žmonių, o ji pati sudaro apie 7 proc. ekonomikos ir daugiau nei dešimtadalį visų mokestinių pajamų.

Kol kas nedaugelis analitikų Londonui ar kitoms pasaulio finansų būstinėms rašo nekrologus, pabrėždami jų sunkiai atkartojamą talentų, išteklių ir paslaugų derinį.

„Mums vis tiek reikės centrų, nes glaudumas ir asmeniniai kontaktai reiškia daug, – teigia beveik 40 metų Londono Sityje pradirbęs bankininkas Timas Skeetas, konsultuojantis Tarptautinę kapitalo rinkos asociaciją. – Smegenų ir finansinės jėgos koncentracija pasitarnauja mūsų atstovaujamoms aukštos klasės, į žmones orientuotoms kompanijoms.“

Kita vertus, Niujorke vidinė konkurencija pakenkė miesto statusui finansų srityje.

Dalasas, Atlanta, Našvilis Tenesyje, Šarlotė ir Rolis Šiaurės Karolinoje – tik keli iš miestų, traukiančių Volstrito kompanijas, pasakoja Strateginės plėtros grupės prezidentas Markas Williamsas, patariantis bendrovėms dėl lokacijos planavimo.

Darbo departamento duomenimis, nuo 2000 m. Niujorko valstijoje vertybinių popierių srityje darbo vietų skaičius sumažėjo apie 7 proc., o visoje šalyje pakilo daugiau nei 5 proc.

„Nemanau, kad stebėsime masinį egzodą iš Niujorko ar Čikagos, tačiau matysime vis daugiau judėjimo“, – pažymi M. Williamsas.

„Goldman Sachs“ svarsto galimybę sukurti bazę savo turto valdymo grupei Floridoje – valstijoje, kur nėra pajamų mokesčio, o klimatas švelnus (jei neminėsime uraganų sezono). Paulo Singerio „Elliott Management Corp.“ planuoja perkelti savo būstinę iš Manhatano centro į Vest Palm Bičą.

Kitos investavimo jėgainės, kaip antai „Blackstone Group Inc.“ ir Keno Griffino „Citadel“, stiprina savo pajėgumus valstijos ribose. „Moelis“ generalinis direktorius Kenas Moelis šią savaitę sakė, kad jo firma palaikys bankininkus, persikeliančius į Floridą, ir svarstys galimybę atidaryti naujus biurus ar išplėsti esamus už Niujorko ribų, darbuotojams kraustantis į kitus miestus.

Nors Kinija su „Covid-19“ tvarkėsi kruopščiau – ir brutaliau – nei JAV ir Jungtinė Karalystė, Honkongas turi savų problemų. Buvusi Didžiosios Britanijos kolonija yra įstrigusi tarp besikeičiančių Pekino prioritetų ir laisvųjų rinkų, kurios kadaise suteikė miestui patį egzistavimo tikslą.

„Honkongo finansų įstaigos atsiduria keblioje situacijoje, – teigia Benjaminas Quinlanas, mieste įsikūrusios strateginių konsultacijų įmonės „Quinlan & Associates“ generalinis direktorius. – Tačiau tikėtina, kad vis daugiau dėmesio bus skiriama integracijai į žemyną, pasinaudojant Kinijos stipresne makroekonomikos augimo istorija.“

Šiais metais Pekino vykdytos represijos prieš demokratinius lyderius ir institucijas – atsakymas į 2019 m. protestus, kurie praktiškai uždarė miestą, – varžo tokias finansines kompanijas kaip „HSBC Holdings Plc“. Kaip tik šią savaitę Londone įsikūręs skolintojas buvo kritikuojamas dėl to, kad įšaldė demokratiją palaikančio buvusio įstatymų leidėjo ir protestuotojams padėjusios vietinės bažnyčios sąskaitas.

Biurų patalpų kainos pagrindiniame miesto verslo rajone „Central“ nuo metų pradžios sumažėjo beveik 27 proc., rodo „CBRE Group Inc.“ surinkti duomenys. „Colliers International Group Inc.“ duomenimis, vakansijų skaičius geriausiuose rajonuose taip pat muša rekordus: spalio mėnesį „Central“ jos siekė 6,9 proc.

Honkongo statusą taip pat pakerta Kinijos finansinis atsidarymas, dėl kurio Šanchajus tampa rimtu konkurentu. Tiek Šanchajuje, tiek Šendžene pirminiai viešieji akcijų siūlymai išaugo, kol Honkongo investiciniai bankininkai praranda savo ankstesnį statusą, išstumiami konkurentų iš žemyninės Kinijos.

Vis dėlto Honkongas ir toliau išlieka regiono finansų sostine. Negalima atmesti ir kitų pasaulinių finansų centrų pastovumo.

„Londonas ištisus amžius kovojo su invazijomis, gaisrais, maru, choleros epidemijomis ir pasauliniais karais, ir visada atsigaudavo, – teigia Londono ekonomikos mokyklos profesorius Tony Traversas. – Šie miestai dar atsigaus. Tik klausimas, ar tai užtruks šešis mėnesius, šešerius metus ar ketvirtį amžiaus.“