Dideliuose ir mažuose oro uostuose, nuo JFK iki Bostono ir Frankfurto, įvairios kompanijos svarsto, kaip išplėtoti greituosius ir PGR „Covid“ testus, kad būtų galima palengvinti saugų keliavimą oru ir sumažinti karantino reikalavimus tiems, kurie nėra pirmieji eilėje prie skiepų.
Testavimo oro uostuose lyderiai gali kelti nuostabą.
Jungtinėse Valstijose šią poziciją užima „XpressSpa“, siūlanti greituosius manikiūrus-pedikiūrus ir kelionines pagalvėles. Šiuo metu įmonė vykdo testavimą keturiuose didžiuosiuose JAV oro uostuose, dar daugiau jų laukia eilėje gruodžio mėnesį.
Jungtinėje Karalystėje „Collinson“ – įprastai prižiūrinti „Priority Pass“ oro uostų poilsio erdvių tinklą – yra Londono Hitrou ir „Virgin Atlantic“ testavimo partnerė, neseniai pradėjusi siūlyti nemokamus testus keleiviams, vykstantiems į kai kurias Karibų jūros regiono vietoves. Šią savaitę kompanijos operacijos išsiplėtė iki trijų papildomų Jungtinės Karalystės oro uostų. Lapkričio viduryje „Collinson“ taip pat paskelbė partnerystę su „American Airlines“, „British Airways“ ir „Oneworld“ oro linijų aljansu. Testai bus atliekami atrinktų skrydžių keleiviams ir, kaip tikimasi, padės sukurti „oro tiltą“.
Kitaip tariant: atsiranda impulsas.
„Nuo koncepcijos išvystymo iki pilotinių testų užtrukome 75 dienas“, – pačią pradžią prisimena „XpressSpa“ generalinis direktorius Dougas Satzmanas; pirmoji kompanijos „Covid-19“ testavimo stotelė Niujorko Johno F. Kennedy tarptautiniame oro uoste buvo atidaryta birželio mėnesį. Tačiau plėtra buvo lėta. „Dirbti oro uostuose nelengva, aplinka čia labai sudėtinga, labai reguliuojama – vien rasti elektriką, kad kažką tau sutvarkytų, yra tikras galvos skausmas“, – prisipažįsta D. Satzmanas.
„Kelionė buvo varginanti, neneigsiu“, – pritaria Davidas Evansas, „Collinson“ generalinis direktorius, kurio įmonė į testavimo žaidimą įsisuko dėl turimų išsamių žinių apie oro uostų veiklą ir savo, kaip kelionių draudimų agento, patirties. Nors „Collinson“ testavimo operacijos Hitrou oro uoste išaugo nuo 25 000 iki daugiau nei 1 milijono keleivių per dieną, kai kuriuos mastelio didinimo iššūkius įveikti sunku.
Sunkumai susiję ne su kvadratūra ar pinigais. Oro uostų testavimo stotelių kūrimas, pasak D. Evanso, yra nebrangus projektas, galintis užpildyti bet kokią tuščią ar nepakankamai naudojamą vietą, kurios šiuo metu oro uostuose apstu. Pasaulinę plėtrą (ar tiesiog plėtrą visos šalies mastu) žlugdo tai, kad trūksta koordinuotos politikos, susijusios su testavimo reikalavimais.
„Jei jie paskelbtų nacionalinį testavimo mandatą kelionėms lėktuvu, mes būtume pasirengę bendradarbiauti su kuo daugiau oro uostų“, – priduria D. Evansas, kuris įnirtingai lobizuoja šį požiūrį, kad „pasaulis vėl išjudėtų”.
Tiek D. Satzmanas, tiek D. Evansas tikisi, kad jų pastangos atsipirks – ir nesvarbu, ar vakcinų lenktynėse jie bus vėžlys, ar kiškis. Galų gale, abu vadovai yra įsitikinę, kad testavimai oro uostuose taps ilgalaike būtinybe, aktualia mažiausiai ateinančius dvejus metus, o galbūt ir gerokai ilgiau.
Augantis spaudimas
Ir D. Satzmanui, ir D. Evansui testavimų organizavimas oro uostuose yra ne tiek būdas kompensuoti su „Covid“ susijusius nuostolius, kiek sugrąžinti keliones lėktuvu – taigi ir savo pagrindinę veiklą – atgal į vėžes. Kaip sako D. Satzmanas, „tai nėra dideli pinigai, tai paslauga, kurią siūlai tam, kad galėtum vėl pritraukti žmones ir vėl užsidirbti iš kitų savo verslų“.
Tą patį galima pasakyti ir apie „Lufthansa“, kuri lapkričio viduryje, bendradarbiaudama su Vokietijos biotechnologijų įmone „Centogene“, pradėjo siūlyti nemokamus ir greitus testus prieš skrydžius tarp Miuncheno ir Hamburgo. „Sėkmingas testavimas visuose skrydžiuose galėtų būti raktas į tarptautinio oro eismo atsigavimą“, – teigia Christina Foerster, „Lufthansa Group“ vykdomoji valdybos narė, atsakinga už klientus, IT ir verslo atsakomybę.
Jau yra duomenų, patvirtinančių idėją, kad testavimas galėtų atkurti vartotojų pasitikėjimą. Spalio mėnesį paskelbtoje Pasaulinės verslo kelionių asociacijos (GBTA) studijoje 76 proc. respondentų atsakė, kad greitas testavimas prieš kelionę – netaikant karantino reikalavimų tiems, kurie gauna neigiamą rezultatą – būtų geriausias būdas atnaujinti tarptautines keliones.
Kliūtis – nevienodi reikalavimai valstybiniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmeniu, bei vieningos sistemos rezultatų patvirtinimui trūkumas. Pavyzdžiui, Honkonge keliautojai turi pateikti „fizinę, antspauduotą, popierinę rezultatų kopiją“, teigia D. Evansas; keliautojams kitomis kryptimis pakanka prisijungti prie sveikatos portalo, kad agentas galėtų patikrinti ataskaitą.
D. Satzmanas abejoja, ar ši situacija iš esmės pasikeis. JAV ir kitose šalyse koordinuota oro uostų testavimo politika reikalautų precedento neturinčio bendradarbiavimo tarp tokių agentūrų kaip Federalinė aviacijos administracija, Ligų kontrolės ir prevencijos centrai bei Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamentas. Tačiau infekcijoms JAV pasiekus aukščiausią tašką, o Europai kovojant su antrąja banga, testavimo poreikis tapo neatidėliotinas. Dar pridėkime poilsinių kelionių troškimą, ir turėsime kunkuliuojančią paklausą iš keleivių, kuriems labiau rūpi ne karantino reikalavimai, bet artimųjų saugumas.
Lėtai ir užtikrintai
Nepaisant visų šių kliūčių, testavimas oro uostuose vis labiau populiarėja, o jį spartina keli nauji pokyčiai. Pirmiausia, neseniai išaugęs greitųjų testų prieinamumas leido tokioms kompanijoms kaip „XpressSpa“ mąstyti plačiau. Testų patikimumas taip pat auga: šią savaitę NFL paskelbė padėjusi įrodyti greitojo testo, kuris toks pat patikimas kaip PGR tamponai, koncepciją.
Pastebimas ir oro linijų susidomėjimas: jos mano, kad platus vakcinos taikymas yra per toli, kad atitiktų jų finansinius lūkesčius. „Oro linijos sujungia oro tiltus“, – teigia D. Satzmanas, turėdamas omenyje bendrą dviejų oro uostų (išvykimo ir atvykimo) dalyvavimą iš anksto patvirtintame testavime. „Jie mus laiko strateginiais partneriais, nes esame vieninteliai turintys stoteles įvairiuose oro uostuose.“
Pasak D. Satzmano, „XpressSpa“ jau Dabar vykdo derybas su beveik kiekvienu pagrindiniu Amerikos oro vežėju, pradedant pilotinės programos įgyvendinimu, kurią viena aviakompanija tikisi įdiegti visuose judriausiuose savo oro uostuose, ir baigiant privalomo „Covid“ testo prieš skrydį kainos įtraukimu į lėktuvo bilieto kainą.
Tolesni žingsniai, pasak D. Satzmano ir D. Evanso, apims skaitmeninių pasų sukūrimą, kurie oro linijų agentams ir pasienio kontrolės pareigūnams leis įkelti ir pamatyti rezultatus. (Tarkime, įsivaizduokite, kad negalėsite įlipti į lėktuvą, jei prie vartų neparodysite savo bilieto ir skaitmeninės sveikatos programėlės.)
Paskui, anot D. Satzmano, galima būtų versti naują puslapį: ne tik testuoti, bet ir vakcinuoti bei siūlyti papildomas paslaugas, tokias kaip streptokokinis gerklės testas, kuris padėtų negaluojantiems keleiviams nuspręsti, ar verta lipti į lėktuvą.
„Nesvarbu, ar mes tai vadinsime „XCheck“, ar kaip nors kitaip – kad ir kuo tai pavirstų, tikiu, kad pralenks „XpressSpa“ verslą, – teigia D. Satzmanas. – Oro uostuose dar reikės daug nuveikti. Ir mes tai padarysime – žingsnis po žingsnio.“
