Produktas, sukurtas iš gyvūnų ląstelių, neskerdžiant jokių vištų, Singapūre debiutuos su prekės ženklu „GOOD Meat“ kaip vištienos kąsneliai, apvolioti duonos trupiniais ir prieskoniais ir kol kas parduodami vieninteliame restorane. Dirbtinai augindamas vištieną „Eat Just“ šiuo metu bendradarbiauja su vietiniu gamintoju „Food Innovation and Resource Centre“. Be to, kompanija perka daugiau įrangos, kad galėtų išplėsti pardavimus ir į kitus restoranus, o galiausiai ir maisto prekių parduotuves.
„Norime, kad Singapūras taptų mūsų pasauliniu gamybos centru, – interviu sakė generalinis direktorius Joshas Tetrickas. – Jie iš tikrųjų mąsto į priekį, kurdami palankią aplinką tokio pobūdžio darbui.“
Jis pridūrė, kad dirbtinai užaugintos vištienos tekstūra ir skonis yra tokie patys, kaip ir tikros vištienos.
Singapūras skuba leisti prekiauti alternatyviais baltymais, tokiais kaip dirbtinai auginama mėsa, nes tai sutampa su jo platesniais aprūpinimo maistu tikslais. Tankiai apgyvendinta šalis, maistą daugiausia importuojanti iš svetur, šiuo metu rūpinasi tuo, kaip sočiai pamaitinti 5,7 milijono žmonių, nes „Covid-19“ krizė atskleidė viso pasaulio tiekimo grandinių trapumą.
Valdžia leidžia pardavinėti alternatyvius baltymus tik gavusi patvirtinimą, jog jie yra saugūs vartoti. Šiais metais augalinės mėsos gamintojas „Impossible Foods Inc.“ įžengė į Singapūro ir Honkongo mažmeninę rinką su savo produkcija, kuri jau parduodama ir maisto prekių parduotuvėse.
Miestas-valstybė yra išsikėlęs tikslą iki 2030 m. pagaminti 30 proc. savo maisto (palyginimui, šiandien gamina mažiau nei 10 proc.) ir neseniai paspartino vietos ūkių finansavimą.
„Singapūras tam skiria tikrai kur kas daugiau laiko ir energijos nei Vakarų Europa ir JAV“, – pažymėjo J. Tetrickas.
Naujasis vištienos produktas pirmuosius šešis mėnesius kainuos panašiai kaip aukščiausios kokybės vištiena, sakė J. Tetrickas, pridurdamas, kad laikui bėgant išlaidos mažės, nes kompanija ketina augti pasauliniu mastu. „Galiausiai tikimės, kad auginti vištieną laboratorijoje bus žymiai ekonomiškiau už įprastą gamybą.“
Tai gali užtrukti, kadangi vištiena yra vienas iš pigiausių baltymų. JAV jis yra ir pats populiariausias – šalyje vištienos suvartojimas yra didesnis nei bet kurios kitos mėsos. Maisto prekių parduotuvės reguliariai siūlo už 5 dolerius įsigyti visą vištą, o kai kuriuose restoranuose parduodami 1 dolerį tekainuojantys vištienos sumuštiniai.
Humaniška, tvaru
Tuo pat metu greito maisto tinklai ir maisto prekių parduotuvės į savo valgiaraščius skuba įtraukti mėsos alternatyvas. Nors dirbtinai užauginta mėsa yra tikra mėsa, o ne augalinis pakaitalas, ji gali būti reklamuojama kaip humaniškesnė ir ekologiškesnė.
Kita Singapūro naujiena gali tapti laboratorijoje užauginti mėsainiai. „Eat Just“ kitų metų pirmąjį pusmetį planuoja pateikti paraišką laboratorijoje sukurtos jautienos pardavimui. Dirbtinai užaugintos mėsos produktų patvirtinimo procesas Europoje ir JAV juda lėčiau.
San Fransiske įsikūręs „Eat Just“, kol kas neuždirbantis jokio pelno, kažkuriuo metu JAV planuoja pradinį viešąjį akcijų siūlymą.
„Mūsų planas – iki kitų metų pabaigos pasiekti veiklos pelningumą“, – pabrėžė J. Tetrickas ir pridūrė, kad kompanija vėliau mėgins savo akcijas listinguoti biržoje.
