Antidempingo muitai įsigaliojo lapkričio 28 d. ir svyruoja nuo 107,1 iki 212,1 proc., teigiama Kinijos prekybos ministerijos penktadienio pranešime. Australija perspėjo Pekiną, kad tokie veiksmai gali įtikinti kitas kompanijas ir valstybes, jog prekyba su Kinija – rizikingas sumanymas.
Muitai nustatyti praėjus vos trims mėnesiams po to, kai Kinija pradėjo Australijos vyno zondą ir prisidės prie krūvos kitų priemonių, kuriomis šiais metais varžomas įvairių australiškų prekių importas – nuo anglies ir vario iki miežių. Kinija yra didžiausia australiško vyno pirkėja, per metus importuojanti produkcijos už 1,2 mlrd. Australijos dolerių (880 mln. USD), skelbia vyriausybės rinkodaros organizacija „Wine Australia“. Tai 167 proc. daugiau nei eksportas į kitą didžiausią rinką, JAV.
Kinija penktadienį pakartojo, kad „taikys įstatymais paremtas priemones importuojamiems produktams“.
„Kai kurie asmenys Australijoje įsikibę laikosi Šaltojo karo mentaliteto ir ideologinių nusistatymų, – per spaudos konferenciją Pekine kalbėjo Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas. – Jie suvokia Kinijos plėtrą kaip grėsmę, todėl priėmė seriją klaidingų sprendimų ir žodžių. Tai yra priežastis, kodėl Kinijos ir Australijos santykiai pikiruoja ir yra įstrigę šioje sudėtingoje situacijoje.“
Atsakydama į Kinijos pareiškimą, Australija pareiškė sieksianti PPO intervencijos, kad apsigintų nuo muitų, kuriuos prekybos ministras Simonas Birminghamas pavadino „baisiai nesąžiningais, neleistinais, nepateisinamais“.
Kompanijos ir valstybės, esančios už Kinijos ribų, šiais metais stebėdamos Pekino sankcijas Australijai matys „grėsmę, kad ir jų prekyba, jų verslas gali būti sutrikdytas štai tokiais nepagrįstais, nesankcionuotais veiksmais, kurie, atvirai kalbant, yra neadekvatūs“, žurnalistams Adelaidėje kalbėjo S. Birminghamas.
„Treasury Wine Estates“ akcijos po šių naujienų smuko daugiau kaip 11 proc., paskui prekyba buvo sustabdyta. Kompanija pranešė, kad „skubos tvarka“ peržiūri Kinijos paskelbtų priemonių detales, kad atnaujintų rinką. Remiantis Kinijos prekybos ministerijos pranešimu, kompanijos dukterinei įmonei „Treasury Wine Estates Vintners“ yra nustatyti net 169,3 proc. muitai.
Tony Battaglene, „Australian Grape and Wine“ pramonės grupės vadovas, pranešė planuojantis per artimiausias 10 dienų parengti atsakymą Kinijos prekybos ministerijai. „Tikriausiai yra kažkoks racionalus visų šių nustatytų tarifų pagrindas, todėl mums teks pasistengti išspręsti nesutarimus“, – sakė jis.
Abi valstybės pradėjo nesutarti 2018 m., kai Kanbera uždraudė kompanijai „Huawei Technologies Co.“ diegti 5G tinklą. Nuoskaudas dar pagilino ministro pirmininko Scotto Morrisono raginimas ištirti koronaviruso protrūkio kilmę. Šis žingsnis užgavo Kinijos išdidumą ir paskatino kritikos srautą, esą Australija tėra JAV marionetė.
„Šis paskutinis Kinijos vyriausybės smūgis rodo, kad Pekinas yra pasiryžęs duoti Australijai pamoką, kuri gali pasijusti visame pasaulyje, – teigia buvęs žvalgybos pareigūnas Johnas Blaxlandas, dabar Australijos nacionalinio universiteto tarptautinio saugumo profesorius. – Nors Australijai svarbu nesibaiminti šio spaudimo, tai taip pat parodo, kad šalies prekybininkai neturi kito pasirinkimo, kaip tik mikliai persikalibruoti ir diversifikuoti savo rinkas.“
Šią savaitę S. Morrisonas siekė atleisti dalį įtampos ir pasakė kalbą, kurioje gyrė Kiniją už tai, kad ši ištraukė savo žmones iš skurdo. Anot jo, Australija nori „abipusiai naudingų“ santykių ir nesusideda su JAV, siekdama sulaikyti Kiniją. Užsienio reikalų ministerija Pekine atkreipė dėmesį į „teigiamus komentarus“.
„Pekinas sako, kad Scotto Morrisono kalbos praėjusią savaitę tiesiog nepakako, taigi Kinija ketina ir toliau taikyti prekybos spaudimą“, – teigia Jamesas Laurencesonas, Australijos ir Kinijos santykių instituto direktorius iš Sidnėjaus technologijų universiteto.
Kadangi nutarimas taikomas vynui, gabenamam į Kiniją iki dviejų litrų talpos taroje, Australijos eksportuotojai teoriškai galėtų apeiti muitus, gabendami į šalį vyną didelėse talpyklose ir vėliau jį išpilstydami į butelius, pridūrė J. Laurencesonas ir pažymėjo, kad „didžioji dalis“ produkto, kurį šalis iki šiol siuntė į Kiniją, per metus ar dvejus bus greičiausiai parduota kitur.
Australija yra labiausiai nuo Kinijos priklausoma išsivysčiusi pasaulio ekonomika, o prekybos problemos šalį ištiko įpusėjus pirmajai recesijai per beveik 30 metų. Kinija nebegalės importuoti įvairių produktų, įskaitant anglį, miežius, vario rūdą ir koncentratą, cukrų, medieną, vyną ir omarus, anksčiau šį mėnesį sakė informuoti šaltiniai.
Australiškas vynas šalyje pradėjo kauptis po to, kai Kinija anksčiau šiais metais paskelbė du prekybos zondus. Prie Kinijos uostų buvo įstrigę daugiau kaip 50 laivų, gabenančių mažiausiai 500 milijonų dolerių vertės australiškas anglis, kai dėl diplomatinės nesantaikos buvo nutraukta prekyba.
