Tikimasi, kad vakcinos nuo „Covid-19“ taps prieinamos dar šį gruodį, tačiau medikamento išplatinimas užtruks ištisus mėnesius, o tuo tarpu infekcijos daugelyje didžiųjų ekonomikų vėl plinta. Valdžia į pandemiją reaguoja taikydama dar daugiau apribojimų, kad pažabotų viruso plitimą silpnesnės ekonominės veiklos kaina.
Volstrito ekonomistai dabar sako, jog daug nereikia, kad JAV, euro zonos ir Japonijos ekonomika vėl susitrauktų – arba šį ketvirtį, arba kitą, praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai pakilo iš giliausios recesijos per keletą kartų. „Bloomberg Economics“ aukšto dažnio duomenų matuokliai rodo dvigubą nuosmukį, o pirmadienį Europos gamyklų indeksai šiuos nuogąstavimus patvirtino, nors JAV verslo aktyvumas išlieka optimistiškas.
Tokioje situacijoje politikos formuotojus užplūsta raginimai vykdyti dar aktyvesnį ekonomikos stimuliavimą, nors centriniai bankai jau ir taip yra pasiekę savo galimybių ribas ir pradeda nerimauti, kaip tai atsilieps finansų rinkoms. Tuo tarpu politikai nuo JAV iki Europos ginčijasi, ką reikėtų ir ką būtų galima daryti su fiskaline politika.
„Nors vakcinų kūrimo pažanga visiems kelia daug jaudulio, tai nebus toks greitas sprendimas, kokio daugelis tikisi, – pirmadienį žurnalistams sakė Singapūro prekybos ir pramonės ministras Chanas Chunas Singas. – Pagaminti pakankamai dozių, paskui jas paskirstyti ir paskiepyti reikšmingai didelę pasaulio populiacijos dalį užtruks daugelį mėnesių, jei ne metų.“
Tokiame fone Europos centrinis bankas kitą mėnesį bandys dar kartą sušvelninti piniginę politiką, o Federalinis rezervų bankas savo vykdomą obligacijų pirkimą sutelks į ilgesnio termino vertybinius popierius, kad dar labiau sumažintų palūkanų normas.
Tačiau kyla susirūpinimas, kad centriniams bankams nebelieka erdvės ryžtingiems veiksmams ir kad dar švelnesnės finansinės sąlygos nereikš postūmio ekonomikai. Tarptautinis valiutos fondas taip pat perspėja, kad išaugusios turto kainos gali reikšti atsisiejimą nuo realios ekonomikos ir šitokiu būdu kelti grėsmę finansiniam stabilumui.
„Matome santaupų perteklių ir investicijų trūkumą“, ir tai yra svarbiausia išsivysčiusių šalių problema, praėjusią savaitę „Bloomberg“ Naujosios ekonomikos forume kalbėjo buvusi Federalinės rezervų sistemos pirmininkė Janet Yellen, kurią išrinktasis prezidentas Joe Bidenas ketina paskirti Iždo sekretore. „Norėdami pasiekti sveiką augimą, turime pasikliauti ne vien centriniais bankais, bet ir fiskaline politika, struktūrine politika.“
Ką sako „Bloomberg“ ekonomistai...
„Mes prognozuojame 4,1 proc. pasaulinės produkcijos sumažėjimą 2020 m., o paskui 4,9 proc. augimą 2021 m. Viruso eigos, stimulų apimties ir vakcinos pasirodymo neapibrėžtumas reiškia neįprastai platų galimų rezultatų diapazoną,“ – sako Tomas Orlikas.
Problema ta, kad fiskalinė politika JAV ir Europoje kol kas neskuba į pagalbą. Įstatymų leidėjai JAV nesutaria, kiek dar galima skirti pinigų, o tuo metu J. Bidenas ruošiasi perimti prezidento pareigas. Prezidento Donaldo Trumpo Iždo departamentas praėjusią savaitę sumažino Federalinio rezervų banko galimybes padėti kai kurioms kreditų rinkoms.
Europoje 2 trilijonai dolerių numatytosios pagalbos yra sulaikyti, kol vyksta kova dėl politinės kontrolės.
„Būtent tuo metu, kai centriniai bankai visame pasaulyje pripažįsta fiskalinės politikos svarbą kovojant su ekonominėmis pandemijos pasekmėmis, vyriausybės susiduria su sunkumais įgyvendindamos tolesnį savo stimulų diegimo etapą“, – teigia „AXA SA“ vyriausiasis ekonomistas Gilles Moecas.
JAV išaugęs infekcijų tempas paskatino „JPMorgan Chase & Co.“ analitikus kitam ketvirčiui prognozuoti ekonominį susitraukimą, nes skirtingos valstijos įveda naujas socialinio atsiribojimo taisykles, o kai kurios vyriausybės paskirtos išmokos artėja į pabaigą. Naujausi duomenys rodo, kad vis daugiau žmonių kreipiasi dėl bedarbio pašalpų ir vis mažiau vakarieniauja restoranuose.
„Gali būti, kad mūsų laukia neigiamas augimas, jei šis atsigavimas pasirodys per silpnas, o mobilumas ir vėl sumažės“, – praėjusią savaitę „Bloomberg Television“ sakė Dalaso federalinio rezervų banko prezidentas Robertas Kaplanas.
Europoje pirmadienį buvo sulaukta dar daugiau įrodymų, kad galima tikėtis dvigubo nuosmukio, o pirkimų vadybininkų apklausa parodė smarkų mažėjimą.
Lapkričio mėnesį Japonijos gamybos ir paslaugų sektoriai traukėsi spartesniu tempu, rodo ankstyvųjų pirkimų vadybininkų indeksai, o tai sustiprina nuogąstavimus dėl atsigavimo stiprumo. Ministras pirmininkas Yoshihide Suga paragino paskirti trečiąjį papildomą biudžetą, kad ekonomika išliktų augimo kelyje.
Tiek Tarptautinis valiutos fondas, tiek Didžiojo dvidešimtuko grupė, kurią sudaro turtingiausios pasaulio valstybės, praėjusį savaitgalį vykusiuose G20 susitikimuose perspėjo, kad atsigavimas gali netrukus nuvažiuoti nuo bėgių, nepaisant teigiamų žinių apie vakcinas, kurios skatina pasaulinį akcijų augimą.
Kinija yra vienintelė didžioji pasaulio ekonomika, kuri 2020 m. sustiprėjo, nes vyriausybės organizuota ankstyva viruso kontrolė leido prieš kelis mėnesius atsisakyti karantinų. Nors Kinijos prekybos atsigavimas kol kas teikia postūmį ir pasaulinei komercijai, net ir jis yra pažeidžiamas visuotinės perspektyvos.
Federalinio rezervų banko pirmininkas Jerome’as Powellas ir ECB prezidentė Christine Lagarde – vieni iš centrinių bankų pareigūnų, perspėjančių pernelyg nedžiūgauti dėl naujienų apie sėkmingus vakcinų bandymus.
Pagrindinė priežastis tokiam atsargumui – laikas, reikalingas pagaminti pakankamą dozių kiekį ir paskiepyti pasaulio gyventojus, kad būtų galima nutraukti ekonominį augimą pakertančius judėjimo apribojimus. Pats vakcinos paskelbimas gali paskatinti rinkų optimizmą, tačiau kol kas ekonomikos atidaromos nebus.
„Vakcina labiau suteikia viziją, ko galima tikėtis kitų metų pabaigoje ir kaip atrodys 2022-ieji, bet ne ateinantis pusmetis, – interviu „Les Echos“ sakė ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane’as. – Paskutinėmis 2020 m. savaitėmis situacija iš esmės nepasikeis.“
Pesimistinis ECB požiūris į artimiausią perspektyvą gali paskatinti centrinio banko 1,35 trilijono eurų dydžio neatidėliotiną obligacijų pirkimo programą ir pigias bankų paskolas. Politikos formuotojai susitinka gruodžio 10 d.
Labiausiai nukentėję sektoriai ir toliau mažina darbo vietų skaičių, o kompanijos perspėja apie mažėjantį pelną. „Boeing Co.“ beveik dvigubai padidino planuotą darbo vietų mažinimą, o „Adidas AG“ tapo viena pirmųjų plataus vartojimo prekių kompanijų Europoje, perspėjusių, kad atnaujinti karantinai vėl atsilieps uždarbiui ir nutrauks neseniai pastebėtą pardavimų atsigavimą.
„JPMorgan“ analitikai tikisi, kad vakcinos ir dar vieno fiskalinės paramos raundo, apimančio 1 trilijoną dolerių, pakaks, kad ateinančiais metais JAV vidutinis ketvirčio augimas metų viduryje būtų didesnis nei 5 proc. Net ir tada viruso palikimas – rekordinės skolos ir išaugęs nedarbas – niekur nedings.
O štai „ABN Amro Group NV“ ekonomistai prognozuoja, kad mobilumo apribojimai visame pasaulyje gali tęstis ir 2022-aisiais.
„Tik tada pasaulio ekonomika pagaliau galės pereiti į augimo spurtą, kad kompensuotų prarastą produkciją, – pirmadienį pranešime rašė analitikai, įskaitant vyriausiąją ekonomistę Sandrą Phlippen. – Vakcina atrodo viliojamai arti, bet vis dar nepasiekiama.“
