Nenoras skolintis – ypatybė, kitados būdinga didžiajai daliai bloko buvusio komunistinio kontingento, – po 2008 m. pasaulinės krizės ir COVID-19 pandemijos, smogusios po beveik daugiau nei dešimtmečio, silpsta. Didžioji šio regiono dalis, ilgą laiką pirmavusi pagal ekonominį augimą žemyne, dabar pasirengusi kurį laiką taikstytis su didesniais įsiskolinimais.

„Jeigu susiduriame su kartą per 50 metų supurtančiu sukrėtimu, turėtume šias skolas grąžinti per 50 metų, – sakė vyriausioji ekonomistė Beata Javorcik iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB), įkurto 1991 metais specialiai posovietiniam perėjimui išlyginti. – Mes išmokome per finansų krizę, kad pirmalaikis griežtas taupymas duoda priešingų rezultatų.“

Nors dabar daugelis šalių nerimą dėl skolų nustūmė į šalį ir pagrindinį dėmesį skiria pastangoms padėti pandemijos ištiktoms ekonomikoms, permainos Rytų Europoje, kur skolinimasis tradiciškai laikomas tam tikru tabu, įgyja ypatingą svorį.

Griežtos taupymo priemonės, kurių devintajame dešimtmetyje griebėsi Nicolae Ceausescu, kad padengtų užsienio paskolas, sukėlė maisto trūkumo ir elektros tiekimo problemų, galiausiai pakursčiusių revoliuciją, per kurią jam buvo įvykdyta mirties bausmė. Rusija 1998 metais neįvykdė su valstybės skola susijusių įsipareigojimų, ir tai lėmė didelį skurdą plačiu šalies mastu.

Dėl atsargumo politikos skolinimosi lygis čia buvo daug žemesnis nei Vakarų Europoje, obligacijų pelningumas smuko, o skolinimosi reitingai augo. Tačiau giliausios per tris dešimtmečius recesijos, purtančios regioną, skatina keisti taktiką.

Foto: Bloomberg

Kaip pavyzdį panagrinėkime Rumuniją. Vyriausybė nugrimzdo į 2008 m. pasaulinę finansų krizę su maždaug 12 proc. skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykiu. Šis rodiklis vėlesniais metais išaugo daugiau nei trigubai ir iki COVID-19 pandemijos pradžios ženkliai nesumažėjo.

Prognozuojama, kad 2021 metais jis sieks 55 proc., o pasitelkus kovos su krize priemones, įskaitant nuolatines išlaidų eilutes kaip pensijų didinimas, sumažinti šį skolos ir BVP santykį bus nelengva. Šalies investicinio lygio kredito reitingui gresia pavojus.

Tokia tendencija stebima ne visur. Sekdama Vokietijos pavyzdžiu, Čekija susigrąžino didžiąją dalį lėšų, kurias ji buvo pasiskolinusi po 2008 m. krizės ir gali pamėginti dar kartą. Vengrijos skolos lygis jau seniai pagerintas.

Bet Lenkija, manoma, peržengs konstitucijos numatytą vyriausybės skolos 60 proc. ribą, tuo tarpu Kroatijos rodiklis nuo 2008 metų šoktelėjo daugiau nei dvigubai ir kitais metais priartės prie 90 proc. lygio. Net Estijoje, kurios skolos našta jau seniai yra žemiausia Europoje ir nesiekia 10 proc., skolinimosi mastas iki 2024 metų, manoma, išaugs daugiau nei trigubai.

Ardo Hansenas, buvęs Estijos centrinio banko vadovas, neslėpė dėl to susirūpinimo, pavadinęs ateinančių metų fiskalinio konsolidavimo planus pernelyg silpnais.

Vyriausybė, ko gero, „kasa duobę, kuri bus per gili išlipti, taip sudarydama sąlygas stabiliam valstybės skolos didėjimui“, – nuomonių skiltyje rašė A Hansonas, buvęs Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narys.

Kai kurie pareigūnai teigia, kad jiems prižiūrint taip nenutiks.

„Ilgalaikėje perspektyvoje fiskalinis švelninimas neturėtų kelti problemų skolų grąžinimui, jeigu tik grįš ekonominis pakilimas“, – sakė Grazyna Ancyparowicz, Lenkijos centrinio banko pareigūnė.

Bet Rytų Europos augimo tempai per artimiausius dvejus metus, regis, sulėtėjo, kaip įprasta labiau išsivysčiusioje euro zonos dalyje.

Foto: Bloomberg

Kaip teigia „BRD Asset Management“ (Bukareštas) vyriausiasis vykdomasis direktorius, padedantis valdyti 1 mlrd. dolerių Europos skolų ir nuosavo kapitalo investicijų, dėl to regionui gali būti sudėtingiau padengti naujus įsiskolinimus.

„Mes matome spartų skolų augimą, nors realusis BVP ir infliacija, regis, daug sunkiau kopia į viršų, bent jau vidutiniu laikotarpiu, – sakė jis. – Dabartiniai COVID-19 scenarijai ir daugelyje šalių įvesti karantinai greičiausiai tik dar labiau padidins įsiskolinimus ir nusmukdys BVP.“

Lėtesnė plėtra gali paveikti socialines išlaidas, kurios šoktelėjo Lenkijoje ir Rumunijoje. Lenkijos skola vidutiniu laikotarpiu stabilizuosis iki žemiau nei 60 proc. ribos, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kuris praėjusią savaitę skelbė, kad „tikslingesnis socialinių išmokų taikymas“, be kitų priemonių, galiausiai prisidėtų prie fiskalinio konsolidavimo.

„Mes susiduriame su nauja paradigma, – sakė ERPB vyriausioji ekonomistė B. Javorcik. – Artimiausioje ateityje skolos lygiai išliks aukštesni.“