Jos dilemą gali suprasti ir kiti investuotojai, nes šiuo metu daromas spaudimas, kad pensijų ir draudimo pinigai neatitektų kompanijoms ir valstybėms, kurios prisideda prie visuotinio atšilimo. Bet ką gi daryti, jei tavo valdomas fondas gali investuoti tik tokioje šalyje kaip Rusija, kur daugelis biržoje kotiruojamų kompanijų užsiima iškastinio kuro gamyba ir pardavimu?

„Naftos, dujų ir metalų kompanijų svoris Rusijos rinkoje yra toks didelis, kad šių akcijų tiesiog neišvengsi“, – V. Putinui internetiniame investicijų forume pareiškė E. Loven, valdanti 1,1 milijardo dolerių vertės Rusijos ir Rytų Europos akcijų fondus „Swedbank Robur“. – Noriu žinoti, kiek didžiosios kompanijos ketina prisidėti įgyvendinant Paryžiaus susitarimą ir pasaulinius nulinių anglies dioksido emisijų tikslus.“

Jos tiesmukas klausimas buvo pateiktas spalio 29 d., dviejų su puse valandų trukmės klausimų ir atsakymų sesijos pabaigoje – ir tai nebuvo pirmas klausimas dėl ketvirtosios pagal dydį pasaulyje anglies dioksido teršėjos klimato politikos.

Šis klausimas yra „labai svarbus“, atsakė V. Putinas ir pridūrė, kad didžiosios Rusijos kompanijos padės valstybei siekti klimato tikslų.

Tai gali ir nesuteikti didelio palengvėjimo. Kremlius savo įsipareigojimus Paryžiaus susitarimui grindžia tais metais, kai Rusija dar buvo Sovietų Sąjungos dalis ir teršė kur kas labiau nei šiandien, o tai iš principo jai leidžia iki 2030 m. padidinti anglies dioksido emisijas. Tyrimų grupė „Climate Action Tracker“ Rusijos pasirengimą pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus vertina kaip „kritiškai nepakankamą“.

Įmonių tarša
Foto: Bloomberg

„Swedbank Robur“ siekia, kad visas jų valdomas portfelis atitiktų Paryžiaus susitarimo tikslus iki 2025 m. apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, o iki 2040 m. užtikrinti nulines emisijas visam investiciniam portfeliui.

Energijos ir medžiagų kompanijos sudaro beveik 60 proc. „Moex Russia“ indekso, palyginus su šiek tiek mažiau nei 12 proc. etaloninio „MSCI“ besivystančių rinkų indekso. Didžiausios Rusijos energetikos kompanijos artimiausiais dešimtmečiais planuoja išplėsti gamybą ir, skirtingai nei jų kolegės Europoje, nežada pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių.

25 proc. E. Loven valdomo „Swedbank Robur Rysslandsfonden“ sudaro naftos ir dujų bendrovių akcijos, antroje vietoje – bankų akcijos. Per pastaruosius trejus metus fondas atnešė 8,2 proc. grąžą, aplenkdamas 84 proc. savo kolegų, rodo „Bloomberg“ surinkti duomenys.

Praėjus septynioms dienoms po konferencijoje išsakytų komentarų V. Putinas pasirašė dekretą, įpareigojantį vyriausybę stengtis įvykdyti Paryžiaus klimato susitarimą nekeičiant ambicingų Rusijos tikslų.

E. Loven, užaugusi Maskvoje ir pastaruosius 15 metų Švedijoje valdžiusi Rusijos ir Rytų Europos fondus, interviu telefonu praėjusią savaitę sakė, kad V. Putino atsakymas į jos klausimą liudija, jog vyriausybė „nuoširdžiai stengiasi“ pasitaisyti. Tačiau ji pridūrė, kad Rusija anaiptol nesilaiko Paryžiaus susitarimo, kuriuo įmonės raginamos atsisakyti iškastinio kuro.

„Europoje viskas pakankamai paprasta: negali investuoti į iškastinio kuro kompaniją, nebent ji pasižadėjo ir pateikė aiškų planą, kaip ketina persitvarkyti į kažką tvaresnio, – teigė ji. – Investuotojui, kuriam rūpi aplinkos, socialiniai ir valdymo veiksniai, Rusija tampa vis mažiau patraukli.“