Slovakija ir Čekija, kuriose vienam gyventojui tenka daugiausiai automobilių pasaulyje, uždarė parduotuves ir barus, kad suvaldytų antrąją Europą užklupusią „Covid-19“ infekcijų bangą, tačiau jų gamyklos ir toliau kepa prabangias transporto priemones, įskaitant visureigius „Porsche Cayenne“, skirtus Azijai ir JAV, bei daugybę pigesnių modelių, tokių kaip „Peugeot“ ir „Škoda“, skirtų klientūrai arčiau namų, kurios biudžetas pandemijos metu ženkliai susitraukęs.
„Jaguar Land Rover Automotive Plc“, kuris prieš dvejus metus atidarė gamyklą vakarų Slovakijoje, trečiąjį ketvirtį sulaukė „žymaus“ paklausos augimo, o „Kinijos pardavimai buvo ypač padrąsinantys“, teigia Russelas Leslie, gamyklos, gaminančios visureigius „Discovery“ ir „Defender“, direktorius. Ankččiau šiais metais gamykla du mėnesius stovėjo uždaryta.
„Kinija, JAV ir Jungtinė Karalystė mums yra labai didelės rinkos, – interviu sakė R. Leslie. – Mes ir toliau ten stebime palankias tendencijas.“
Tuo tarpu „Volkswagen AG“ nusprendė skirti daugiau kaip 1 milijardą eurų (1,2 mlrd. dolerių) papildomų investicijų abiejose šiose šalyse, kurioms po pirmosios viruso bangos greičiau nei Vakarų kaimynėms pavyko atnaujinti gamybą.
Investicijos į automobilių gamybą padėjo transformuoti buvusį Rytų bloką. Susigundę pigia, tačiau kvalifikuota darbo jėga ir mažu nuotoliu nuo pagrindinių Europos rinkų, didieji gamintojai, įskaitant „Hyundai Motor Co.“ ir „Kia Motors Corp.“, visame regione, kuriame taip pat yra įsikūręs platus komponentų gamintojų tinklas, išvystė moderniausias surinkimo linijas.
Tačiau Rytų Europos būryje ypač išsiskiria Slovakija ir Čekija. Automobilių sektorius generuoja maždaug pusę visos pramonės produkcijos pirmojoje šalyje ir maždaug ketvirtadalį – antrojoje. Kitaip tariant, automobilių čia pagaminama daugiau nei Vokietijoje ar Prancūzijoje, o tai sukuria daugybę darbo vietų.
Tokia priklausomybė verčia kilstelėti antakius. Kritikai, įskaitant politikus ir ekonomistus, teigia, kad susitelkimas į vieną sritį palieka šalis pažeidžiamas dėl galimų pasaulinės paklausos svyravimų bei tiekimo grandinių sutrikimų – tereikia prisiminti, kas vyko pavasarį kilus pandemijai. Dar viena rizika – perėjimas prie elektrinių transporto priemonių, nes tai ilgainiui eliminuos didelę dalį Čekijos ir Slovakijos produkcijos, susietos su vidaus degimo varikliais.
Tačiau susidūrusios su giliausiais nuosmukiais nuo pat komunizmo žlugimo prieš tris dešimtmečius, abi šalys po pavasarinio karantino netruko atgaivinti gamybos ir dabar palaiko ją toliau. Abi ekonomikos praėjusį ketvirtį viršijo analitikų prognozes.
„Dažnai kritikuojamas Čekijos ekonomikos susifokusavimas dabar, kaip ir per pirmąją pandemijos bangą, gali tapti pranašumu“, – pabrėžė „Komercni Banka AS“ ekonomistas Martinas Gurtleris.
Bendrą 16 milijonų žmonių populiaciją turinčių šalių turtas klientams už jų sienų gali atrodyti neaiškus. Praėjusiais metais 85 proc. visos 1,1 trilijono kronų (49 mlrd. dolerių) Čekijos automobilių pramonės pardavimų sudarė eksportas. Ši dalis netgi dar didesnė Slovakijoje, kur pagaminama dvigubai daugiau automobilių negu Italijoje, kurios gyventojų skaičius yra dešimteriopai didesnis ir kuri gali pasigirti kur kas senesnėmis automobilių tradicijomis.
Praėjusią savaitę paskelbti duomenys parodė, kad spalį automobilių pardavimai Kinijoje augo ketvirtą mėnesį iš eilės: tikėtina, kad dvejus metus trukęs ir „Covid-19“ metu pagilėjęs nuosmukis pagaliau baigėsi. Pasak Kinijos lengvųjų automobilių asociacijos, mažmeninė automobilių, visureigių ir universalių transporto priemonių prekyba lyginant su ankstesniais metais išaugo 8 proc. iki 2,02 milijonų vienetų.
Nepaisant pramonės laukiančių tektoninių pokyčių, suvaldžiusios pandemiją šalys galės ir toliau teikti gamybos bazę, teigia R. Leslie iš „Jaguar Land Rover“.
„Gerai, kad Slovakija sugeba pritraukti ateities investicijas, – pažymi jis. – Automobilių pramonė šiuo metu juda greičiausiu tempu, kokį mačiau per 27 metus šiame versle – ji pereina prie geresnio ryšio, automatikos, bendro mobilumo, o tai atneša gerų galimybių.“
