„Sunki artilerija“ reikalinga kaip oras, ir kiek įmanoma greičiau. Šiuo metu didžioji pramonės dalis išgyvena itin sunkius laikus. Rugsėjį, palyginti su analogišku praėjusių metų mėnesiu, keleivių srautams sumažėjus net 73 proc. – tarptautiniams skrydžiams sudarant vos 12 proc. praėjusių metų lygio – įprasti įmonių būdai generuoti pelną iš gaunamų pajamų vis dar neprieinami. Tokia situacija gali nusitęsti ir į kitus metus, jeigu atsiras kliūčių gaminant ir skirstant vakcinas tokiais kiekiais, kurių pakaktų atnaujinti tarptautines keliones.
Vis dėlto dar yra vienas būdas, kaip pasirūpinti savo verslo gerove. Jeigu negalite pardavinėti lėktuvų bilietų, galite pamėginti pardavinėti bet ką, ką dar įmanoma parduoti. Pirmas dalykas, kurį įmonės bando parduoti per sunkmetį, yra popieriai. Oro linijos 2020 metais iki dabar išplatino obligacijų už 88 mlrd. JAV dolerių, daugiau nei pusę iš 153 mlrd. dolerių vertės obligacijų, kurias pramonė pardavė per visus pastaruosius keturis dešimtmečius, rodo naujienų agentūros „Bloomberg“ surinkti duomenys. Pridėjus nepadengtas paskolas, bendra skola nuo vasario pabaigos šoktelėjo 124 mlrd. dolerių, rodo duomenys.
Panaši situacija pastebima akcijų fronte.
Japonijos bendrovė „Japan Airlines Co.“ praėjusią savaitę paskelbė planus pritraukti iki 1,6 mlrd. JAV dolerių, išplatinant akcijų kiekį, kuris prilygtų maždaug trečdaliui egzistuojančio registro. Oro linijų „Singapore Airlines“ teisių emisija už 6,5 mlrd. dolerių birželį atspindi didžiausią pritrauktą papildomą kapitalą, kokį tik teko registruoti oro linijoms per visą istoriją. Šiais metais bendras naujų pramonės išplatintų akcijų mastas už 27 mlrd. dolerių prilygsta visai pinigų sumai, pritrauktai tokiu keliu per visus ankstesnius šešerius metus.
Iš viso bendros naujų skolų ir akcijų, parduotų pasaulinių oro transporto vežėjų per šiuos metus, apimtys siekia beveik du trečdalius 241 mlrd. dolerių sumos, kurią pramonė – kaip to tikisi Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) – turėtų surinkti iš keleivių vežimo pajamų per visus metus.
Bendrovės, kurios turi savo nuosavus didelės vertės transporto įrangos parkus, randa ir kitų būdų, kaip surinkti lėšų. „Easy Jet Plc.“ lapkritį pritraukė 170 mln. dolerių iš pardavimų ir atgalinės nuomos sandorių dėl vienuolikos savo orlaivių su lėktuvų nuomos bendrovėmis. Bendrovei „AirCanada“ panašus sprendimas spalį padėjo surinkti 365 mln. dolerių, jos pavyzdžiu pasekė ir „Wizz Air Holdings Plc.“ bei „United Airliens Holding Inc.“
Oro linijos deda milžiniškas pastangas pritraukti lėšų. Palyginkite kai kurių didžiausių pasaulio oro linijų pajamas per pastarąjį ketvirtį su jų pinigų srautais iš finansų bei investicijų, atimkite kapitalo išlaidas, kurias oro linijos paprastai iš anksto įsipareigoja padengti, ir išvysite aiškų paveikslą.
Paprastai oro linijų pinigų išmokas iš finansų ir investicijų turėtų padengti įplaukos iš vykdomos veiklos. Kinijos vežėjoms, kurios pastaraisiais mėnesiais palaipsniui grįžta prie įprasto ritmo, šaliai sėkmingai pristabdžius COVID-19, pavyksta pasiekti šią pusiausvyrą. Tačiau kitose pasaulio šalyse dažnai daugiau pinigų pritraukiama iš pastangų suvesti aktyvų bei pasyvų balansą nei iš transporto paslaugų pardavimo.
Tokį lankstumą galima būtų laikyti vilties teikiančiu ženklu, bet, kaip jau sakėme, prastas trečiasis ketvirtis greičiausiai nulems sunkią žiemą oro linijoms. Padėtį gali apsunkinti tikėtini bankrotai ir restruktūrizacijos. Jei pavyktų išgelbėti pramonę nuo COVID-19 sukeltos skolų naštos, tai gali būti didžiausias dešimtmečio laimėjimas.
Be to, nors lėktuvų bilietų paklausa tarp keliautojų yra daugiau ar mažiau neišsemtas šaltinis, yra nedaug aktyvų, kuriuos vežėjas gali parduoti su atgalinės nuomos sąlyga dar prieš išnaudodamas visus savo rezervus. O paniškas obligacijų ir akcijų platinimas šiais metais greičiausiai smarkiai nusmukdys kreditorių bei akcininkų turėtojų apetitą.
Ir nors akcijų kainos smunka, investuotojai vis dar stebina savo entuziazmu ir domėjimusi oro linijomis. Jeigu tik keleiviai gyventų panašiomis nuotaikomis...
