„Tai siaubinga, sunki situacija, vienu smūgiu uždaroma visa pramonė“, – sakė Tagė Pedersenas, Danijos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas.
„Kelio atgal nėra, – taip elektroniniame laiške jis komentavo situaciją. – Net jeigu keli ūkininkai kažkaip išgyvens, vis tiek ateities pramonė neturi. Mes galime išlikti tuo atveju, jei mūsų verslas bus stambus ir gyvybingas.“
Danija grumiasi su nauja koronaviruso mutacija, aptikta šalies audinių ūkiuose. Premjerės Mette Frederiksen teigimu, ši mutuojanti viruso forma gali niekais paversti pastangas sukurti vakciną nuo COVID-19. Vienintelė likusi išeitis, sako ji, yra išnaikinti visą šalies audinių populiaciją – maždaug 17 mln. kailinių žvėrelių.
Danijos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos trečiadienio duomenimis, apie du trečdalius šios populiacijos – tiek infekuotų, tiek sveikų gyvūnų, – buvo numarinta. Ūkininkai pakluso vyriausybės nurodymui masiškai išnaikinti audines, kurio vėliau atsisakyta, nes jis pažeidė įstatymą. Vietos žiniasklaida pranešė, kad visos infekuotos audinės – apie aštuonis milijonus – bus nugaišintos iki trečiadienio vakaro.
Naikinti gyvūnėlius taip skubėta, kad, pasak liudininkų, valstybinis greitkelis buvo nuklotas tūstančiais audinių skerdenų. Šių kailinių žvėrelių likimas tampa vaizdinga užuomina apie visos eilės politinių klaidingų žingsnių Danijoje realius padarinius, kurie gali turėti ir pasaulinių padarinių.
Pasmerkimas
M. Frederiksen veiksmai krizės valdymo metu sulaukė pasmerkimo susivienijusiame parlamente. Jos vadovaujama vyriausybė, kuri iš pradžių siūlė finansines paskatas ūkininkams, kad šie kuo greičiau pradėtų naikinti audines, vėliau sakė nežinojusi, kad nurodymui išnaikinti visą Danijos audinių populiaciją reikalingas naujas įstatymas. Įstatymo projektas, kuris turėjo būti priimtas skubos tvarka, nesurinko būtinos trijų ketvirtadalių balsų daugumos, ir dabar įstatymo projekto svarstymo procesas lieka nežinioje.
Tuo tarpu pagrindinė Danijos gyvūnų teisių apsaugos grupė, „Dyrenes Beskyttelse“, planuoja kreiptis į policiją, peržiūrėjusi vaizdo medžiagą apie nemokšišką valstybės darbuotojų gyvūnų skerdimą. Įstatyme numatyta, „kad bet kuris asmuo, ketinantis numarinti gyvūną, privalo užtikrinti, kad tai būtų padaryta kiek įmanoma neskausmingai“, pareiškime teigia Yvonne Johansen, „Dyrenes Beskyttelse“ vadovė. „Čia aš to nematau“, – sakė ji.
Šalies maisto ir žuvininkystės ministras Mogensas Jensenas, kuris prižiūri planuotą Danijos audinių naikinimą, sulaukė parlamentarų puolimo trečiadienį. Jį užsipuolė tiek opozicija, tiek valdančiojo bloko nariai, kai kurie net ragino jį atsistatydinti.
M. Frederksen vyriausybė, kuri vis dar tikisi, kad įstatymo projektas bus priimtas surinkus daugiau nei 50 proc. balsų daugumą, siekia, kad visas Danijos audinių ūkininkavimas būtų uždraustas iki 2022 metų. Tai reikštų, kad gyvūnėlių auginimas bus nutrauktas, o pramonė faktiškai bus pasmerkta žlugti.
Danijai klimpstant į vidaus politikos kovą, mokslininkai nerimauja, kad rizika, kurią kelia audinių mutacijos, yra neteisingai vertinama.
COVID-19 atsiradimas Danijoje sukėlė akivaizdžių „žaidimo taisyklių pokyčių“ audinių augintojams, interviu laikraščiui „Politiken“, publikuotame antradienį, sakė Danijos valstybės epidemiologas Kare Molbakas. Dabar mėginimai išlaikyti pramonę „kelia pernelyg didelę riziką žmonių sveikatai nacionaliniu lygiu“, sakė jis.
„Audinės labai lengvai užsikrečia koronavirusu, o jau tada šis virusas išplinta šviesos greičiu, – sakė jis. – Mes matėme, kaip jis vėliau perduodamas ir žmonėms. Ir dėl to suvaldyti šį plitimą pandemijos metu faktiškai neįmanoma.“
