Net 83 proc. keleivių visame pasaulyje neketina grįžti prie savo ankstesnių keliavimo įpročių, o 31 proc. nuo šiol rečiau rinksis lėktuvą, parodė antradienį paskelbta maždaug 10 000 dažnai skraidančių asmenų apklausa. Tik šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis žmonių Azijos ir Ramiojo vandenyno regione teigė, kad nebijo užsikrėsti ir per artimiausius šešis mėnesius ruošiasi skristi lėktuvu.
Kai šių metų pradžioje COVID-19 paskatino uždaryti tarptautines sienas ir centrinius verslo rajonus, didžioji dalis pasaulio gyventojų, išskyrus būtinųjų paslaugų teikėjus, buvo priversti pradėti dirbti nuotoliniu būdu. Reaguodamos į ekonominį koronaviruso poveikį, kompanijos gerokai apkarpė biudžetus įvairioms išlaidoms, įskaitant keliones. Daugelis firmų pastebėjo, kad dirbant iš namų produktyvumas netgi padidėjo, keldamos klausimą, ar žmonėms iš tiesų būtina kasdien važiuoti į biurą.
„Ilgai sėdėjome namuose, jau įpratome tęsti verslą virtualiai, – teigė Chrisas Rogersonas, „Inmarsat Aviation“ pasaulinių pardavimų viceprezidentas. – Verslo kelionių apmažės, nes jau įpratome, kad bendravimas vis dažniau tampa skaitmeninis, taigi aviakompanijoms teks prie to prisitaikyti.“
Skaitmeninės naujovės
Tai dar viena liūdna žinia vežėjams. Verslo kelionės didžiausioms oro linijoms atneša nuo 55 iki 75 proc. viso pelno ir vos 10 proc. keleivių, nes verslo keliautojai dažniau perka aukštesnės klasės arba kompensuojamus bilietus. Jau dabar avialinijos visame pasaulyje atleido šimtus tūkstančių darbuotojų. Tarptautinės oro transporto asociacijos duomenimis, pramonės nuostoliai 2020 m. viršys 84 milijardus dolerių.
Tiems, kurių nenoras skraidyti pirmiausia kyla iš infekcijos baimės, skaitmeninės skrydžių naujovės turėtų būti ypač svarbios, nustatė „Inmarsat“ tyrimas. Šios naujovės apima tokius dalykus kaip galimybė iš anksto užsisakyti maistą (bekontaktis maitinimas), pramogos skrydžio metu per asmeninį prietaisą, bekontaktės mokėjimo sistemos ir veido atpažinimo technologijos.
„Klasikiniai interakcijos taškai lėktuve laikui bėgant keičiasi ir vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant, kad skrydžio patirtis būtų kuo saugesnė, – pažymėjo Ch. Rogersonas. – Žmones traukia skaitmeninis pasaulis, jie jau įpratę tokiu būdu bendrauti ir žemėje.“
Nenuspėjamas sienų uždarymas ir painūs saugos protokolai skirtingose šalyse – tai dar viena priežastis, kodėl žmonės neskuba keliauti.
„Yra daug dalykų, kurių reikia, kad kelionės vėl būtų tokio pat masto, kokį matėme 2019-aisiais“, – teigė Ch. Rogersonas. Vyriausybė taip pat turės atlikti svarbų vaidmenį nusprendžiant, kaip geriausia valdyti didelį žmonių, atvykstančių į oro uostą, skaičių, sakė jis.
